statybos - patarkit kaip daryti

[tunks]

nu cia jau kiekvienam savo.

mano patirtis tokia-as gyvenu name 2 aukstu su sklepu nuo mazumes, tai nematau jokio diskomforto laiptais palaipiot.  pusbrolis state  nama ka tik vieno auksto. is anksto sakiau daryk pusantrini. ne, tipo nepatinka laiptai. nespejom pamuryt pirmo auksto, kaip buvo atginti keli padonai extra blokeliu. sako, ai zinai pagalvojau, rimtai reik mansarda  daryt, ka cia extra 50 cm pamurysiu ir turesiu prie to pacio antram aukste vietos, jei sugalvosiu kada  vaikus iskraustyt ar ka. as jam zyziau kad mazai, reikia 1m maziausiai pakelt, kitaip liks palepiu daug. nenusileido.ir pagal fakta liko apie puse ploto palepes. bet vistiek nors ir kaip nenorejo pasidare mansarda. cia kaip alkoholikas, nenori bet geria

 

tai va. o kaip tau geriau tai turi galvoti savo galva, bet persigalvot vidury strojkes pakainuoja extra, nes paprastai pradeda keistis isplanavimai ir su tuom susije visi sudniekiai

[wialnias]

o as be patirties   na rytoj gal parasys savo pastebejimus/patirti vienam ar kitam name

[RimasK]

o jei namas su vieno šlaito stogu ? Dviejų aukštų.  Draugas tokį pasistatė ir patenkintas. 

 

Aš taip pat apie tokį galvoju. Jokių palėpių. 

 

Dar, turiu sutartį su lenkų gamintojais, kainos buvo 1000 lt už 1 m2.  Dabar reikia tikslinti.

 

http://www.mabudo.pl/

 

Skandinaviška technologija. Lenkai nupirko ir patentą ir įrengimus, beveik 80% parduoda už Lenkijos ribų, daugiausia vokiečiams.

[tunks]

lietuvos klimatui teoriskai  geriausia dvislaitis stogas, ir bent jau 30laipsniu kampo. del krituliu kiekio.

vieno slaito stogas jei bus vistiek turesi virsuj palepe.

[wialnias]

o tai jeigu bus koks maks 25 laipsniai cerpinio, tai jau labai blogai? nes siferiui mazesniu kampu deda bitumine juosta

[tunks]

niekas nera blogai, kai gerai paskaiciuota ir padaryta. reik turet omeny kad cerpinis turi svorio labai nemazai. tai kuo slesnesnis stogas, tuo didesni ir tankesni pagaliai turi buti, kad stogas nelinktu. arba atraminiu sienu ar t.t.

teoriskai geriausia kai stogas yra 30 ir daugiau laipsniu, ir pastoges is lauko puses  1.5m. tokiu budu vanduo kuo greiciau pasisalina, pries sugalvodamas kur  nors palysti. pastoges dideles del to, kad LT lietus lyja palyginti vertikaliai, nemusa taip i sona kaip pvz skandinavu krastuose. del to jei dedi standartiniam mansardiniam namui 1.5m pastoges, apie 2/3 isoriniu sienu niekad negauna vandens. kas padidina ju amziu. va taip teoretikai aiskina. jei darysi 25laipsnius, ir 60cm pastoges, nieko del to labai neatsitiks. tavo amziui tikrai uzteks

 

tik su cerpiniais slesnais stogais, cia yra pasitaike pamatyt  tokiu variantu negeru, tai pasakysiu is kart kad nagu negrauzt paskui. jei kampas pakankamai mazas ir dar atsuktas stogas pries vyraujancius vejus, nuosirdziai patariu deti difuzine vertikaliai stogo, ne horizontaliai kaip dabar labai visi megsta. nes per slesna cerpiu stoga ipucia vejas ir sniega ir lietu, ir negana to pasiausia plevele, horizontaliai sudeta ir sugina viska i vata...

cia buvo pasikviete pora vietu paziureti, ka cia eitu padaryti, is kur tie patiokai. tai remontas nera smagus. arba cerpes nusirinkus su sigos juosta visus perdengimus pleveles klijuoti, kas irgi nera visai panaceja turbut,arba plevele teisingai susideti. nezinau kaip ten sprende problemas, nebeskambino daugiau. namai naujai pastatyti, ten sake pries 3-5metus kazkas.

[wialnias]

tai kad jau senai klijuoja persidengences pleveles ir ant taseliu deda juostas, kad vanduo neprasiskverbtu. o gegnes 20-25cm plocio be papildomo murloto per viduri nelaikytu keliu tonu cerpiu? su rezervui sniegui, kurio lietuvoj vis maziau ir maziau

[tunks]

trumpai snekant bbs tos persidengiancios -susiklijuojancios difuzines.  turiu fotkiu padares, dar stogui neuzsidejus, jau atsilaupo. kol kas nieko geriau nei vertikalus klojimas bent jau as nezinau. pleveles iseina siek tiek daugiau, bet uztikrintai.

 

kaip as tau is oro pasakysiu uzteks gegeniu ar ne.cia tau architektas turi pabraizyti ko uzteks o ko ne

[vilkas]

Na aš sau kai stačiausi namą irgi sprendžiau kokia stogo dangą dėtis pasirinkau bitumines čerpeles ir nesigailiu gal tik vieno dalyko gailiuosi kad pataupiau ant osb plokštės dėjau berods 8mm storio dabar jei dėčiau tai tik 18mm. Privalumas šitos dangos tai stogo lengvumas paprastas darbas sniegas nenušliaužia ir ilgaamžiškumas nors aišku su čerpių ilgaamžiškumu nesulyginsi.

[tunks]

as tai bitumines dedu su 15mm spuntuota

[vilkas]

as tai bitumines dedu su 15mm spuntuota

Nu 15mm jau protinga plius gerai kad špuntuota. O gal turi nuomonę apie lietuviška ir suomiška dangas?

[tunks]

spunta visalaik su skystom vinim tepu. tada visas stogas kaip vienas.

 

midos, dejes ir rusiska kazkokia dejes. skirtumo kaip ir nesupratau. gal jo ir nera. pasimatys gal su laiku. rusiska tik pernai sudeta salia namu visai, tai dar nieko laiko nepraejo

suomiskos nedejes, tai negaliu nieko pasakyt. tik girdejes gandu, kad suomiska ar svediska kazkuom geresne. bet tai tik gandai, ir del faktu tikrumo kelniu prisikt neduosiu

[vilkas]

spunta visalaik su skystom vinim tepu. tada visas stogas kaip vienas.

 

midos, dejes ir rusiska kazkokia dejes. skirtumo kaip ir nesupratau. gal jo ir nera. pasimatys gal su laiku. rusiska tik pernai sudeta salia namu visai, tai dar nieko laiko nepraejo

suomiskos nedejes, tai negaliu nieko pasakyt. tik girdejes gandu, kad suomiska ar svediska kazkuom geresne. bet tai tik gandai, ir del faktu tikrumo kelniu prisikt neduosiu

Nu tai aš tada galiu pasakyti tiek apie suomišką tiek apie lietuvišką. Pradžioj pasistačiau terasa ( ant prūdo) tai dėjau lietuvišką šiaip nebloga danga leisti niekur neleidžia bet kas man nepatiko tai kad jinai žymiai kietesnė už suomiška jei suomišką gali paėmes gabala ji sulenkti pusiau tai lietuviškos taip tikrai nesulenksi kas tikrai yra svarbu dirbant. Namui pirkau suomiška stogo pas mane bijau sumeluot bet apie 140 kvadratų dėjau ir džiaugiausi kad nepagailėjau sumokėjau truputi brangiau nei už lietuvišką. Rusišką teko dėti bet nedaug tai galiu pasakyt kad tarpinis variantas tarp lietuviškos ir suomiškos. Tai va tokia mano patirtis.

[vadeisa]

As dejau suomiska, tai ji daug lankstesne uz lietuviska, ir tie pabarstukai ant jos stipriau laikosi

[tunks]

 lankstumas kaip gerio/blogio kriterijus kazi ar labai patikimas? nes pvz lietuviska prie 25laipsniu irgi lankstosi jau labai smagiai kaip nori. kazi kaip suomiska elgiasi ? o turint omeny kad stogai ikaista vasara pas mus ir iki 50 tai ta suomiska ar netyzta?su lietuviska kai virs 20 laispniu nelabai dirbti gali, nes jei ant jos atsistoji ir lieka pedos antspaudas ant cerpeles ar nera taip, kad paprasciausiai saltesniam klimatui gaminamas minkstesnis misinys negu siltesniam, panasiai kaip ziemines/vasarine padangos? gal kietenses cerpes geriau atlaiko vasaros karscius nei minkstesnes.

 

na cia tik mano pamastymai, nes tikrai karsta diena ant bitumines dangos ranka kai uzdedi, net dega, atrodo tuoj viskas nuvarves su visais akmenim 

[vadeisa]

ji ikaista tikrai stipriai ir ant jos karstos  vaikscioti jau pavojinga nes iskart lieka bato atspaudas, Bet jeigu niekas ant karstos nevaiksto tai ji tikrai neistesta. Todel stoga dengti jomis reikia tada kai nera saules. 

[wialnias]

kas butu pigiau 1 auksto 80kv.m. nameliui karkasine siena, ar is kokiu arko m15?

[tunks]

realiai skirtumo didelio nera. karkasas gal kazkiek pigiau. ypac jei medzio gauni nahaliavai. jei perki medziagas ir meistrus, tai skirtumas neesminis.

[wialnias]

xaliavos nebus, tik "akcija", o darbininkai tai as pagalbinis ir svogeris uz glavna, na ir pora draugu konsultacijai/ statybu prieziurai

[tunks]

na cia sunku ka ir patart

jei karkasa nelabai pazystat, tai gal geriau muryt. maziau varinatu kliurku pridaryt. kad nesigautu pigus karkasas su itin brangiais kliurku taisymais:) su muru dideliu neasmoniu prisigalvoti sunkiau.

 

jei nera sautuvu, tik plaktukai, ir dar statyt ruosiates ne blokais, ir tada versti sienas, o is kalt kelt, ir kalti stacias sienas, tai tas karkasas uztruks nezinia kiek. sakau is vieno pvz, nes netoli vyrukas su tevu lipde karkasa gal du men, ir net sautuva pasirodo  turejo privaziavau paziuret ka jis ten tiek daro nepadaro niekaip, galvojau gal kokias naujoves bando, kai karkasas tokio dydzio kaip dare, normaliai per 2-3sav atsistoja pasirodo halturina jie ten interneto prisiziureje. baiges musu kalba tuom, kad paliko jis man dabaigt ta nama, o pats ismyne atgal i norvegija kur ismano ka daro, ir pinigai tikri byra. jam jau buvo gaila tiek daug sugaisto laiko, nepadaryto darbo, kuri planavo ir neuzdirbtu pinigu

 

tai va ziurek kad taip neiseitu, nes tada tikrai gaila ir laiko ir visko. toks namukas kaip pas tave, jei niekas nestringa grubiai turi atsistoti per savaite.turiu omeny karkasas ir stogas.  galutiniam variante su apdaila ir viskuom, aisku labai priklauso kokios medziagos bus naudojamos, karkasas iseis kazkiek pigiau. speju max kokiu penktadaliu,jei neprisidarysit nesamoniu. va ir visa matematika 

[wialnias]

karkasini jau staciau, kiek ten kliurko buvo nezinau, bet stovi, garsu nera, vienam kampe tik trukimas gipse, pamatas greiciausiai pasedo, o taip visos sienos, lubos be jokiu trukimu jau keli metai,  ziema uztenka 2 radiatoriu nustacius reguliatoriu tarp 2-3, rezultatu kaip ir patenkintas, svogeris fig znajet kiek laiko statybose sukasi ir su medziu, ir su muru + kai minejau yra pora draugu rimtesnem statybom uzsiiminejanciu + dar cia forume tau galva iszysiu ir turetu trobele stovet   bet linkstu prie muro, kad ir karkasas pigiau gaunas, bet sienas iskelus toga uzdengus, lubas apsisiltinus jau galima irenginet vidu, isore gali ir kelis metus stovet plika, o su karkasu kaip ir dafiga delov darosi, medziagu is skirtingu vietu veziojimas, kas laikas+pinigai+uzsitesentys darbai

[tunks]

karkasui, pries sienas keldamas, isorine puse vistiek su osb apsiuni, jei dar kyla abejoniu kokia difuzine uztempi ir irgi gali stovet kelis metus. kita vertus, kad ten reikalu isorej jau nedaug lieka iki finiso,- lystveles vertikaliai ir daililentes... karkaso sienai daug daugiau krapstalo is vidaus, jei vata dedi, jei puti tada daug paprasciau viskas...

arba jei isore apdaila su putplasciu tai lystveles ir antras sluoksnis osb. tada tikrai gali stoveti belekiek, per du sluoksnius su oro tarpu osb tikrai neikirs nei lietus nei nei sniegas. aisku isorinis osb turi buti brangesnis, atsparus dregmei ir t.t. jei ruosies plika laikyt kelis metus. nes tas paprastas tai per kelis metus pasisiaus

 

nu cia tau spresti, kaip patogiau ir pigiau, nenoriu ipirst nieko, kad nezagseciau paskui, cia  tik info

[mindogas]

karkasui, pries sienas keldamas, isorine puse vistiek su osb apsiuni, jei dar kyla abejoniu kokia difuzine uztempi ir irgi gali stovet kelis metus. kita vertus, kad ten reikalu isorej jau nedaug lieka iki finiso,- lystveles vertikaliai ir daililentes... karkaso sienai daug daugiau krapstalo is vidaus, jei vata dedi, jei puti tada daug paprasciau viskas...

arba jei isore apdaila su putplasciu tai lystveles ir antras sluoksnis osb. tada tikrai gali stoveti belekiek, per du sluoksnius su oro tarpu osb tikrai neikirs nei lietus nei nei sniegas. aisku isorinis osb turi buti brangesnis, atsparus dregmei ir t.t. jei ruosies plika laikyt kelis metus. nes tas paprastas tai per kelis metus pasisiaus

 

nu cia tau spresti, kaip patogiau ir pigiau, nenoriu ipirst nieko, kad nezagseciau paskui, cia  tik info

kodel norgai nenaudoja osb , o deda raudona gipsa arba asfalta?

[tunks]

raudona gipsa deda del laidumo dregmei, bet osb iki 8mm irgi sekmingai ta dregme praleidzia, bet siena surakina statymo stadijoj daug rimciau nei gipsas, del to mes osb ir naudojam. dedant gipsa pirma keliasi karkasas, tada siuni gipsa.  su osb tai gulscia apsiuni tada keli siena. taip patogiau ir greiciau ir tvirciau is kart tie gabalai stovi kol nesurista viskas i viena. dregmes daugiau praleidzia aisku gipsas, bet 6-8mm osb pralaidumo uztenka, kol kas bedu nebuvo.

asfaltas dedasi del tos pacios priezasties kaip ir gipsas, plius jei teisingai sudetas, tarpai uzklijuoti juostom, viskas sandaru, tai skaito kad 12mm asfalto plokste prlygsta 5cm akmens vatos sluoksniui. tai cia dar losia ant apsiltinimo. bet su ja daug zaidimo, nezinau ar verta del extra 5 cm ideti tiek darbo. nes sienu ji irgi nesurisa, dar skystesnis reikalas nei gipsas.

na cia kiekvieno skonio reikalas su kuom daryt, tik tas sluoksnis turi buti prlaidus dregmei iseiti, jei is vidaus dedasi plevele, ir daroma pagal pasyvaus namo modeli.  

[mindogas]

Supratau.Sau jei statyciau statyciau karkasa...