Kai aš prieš metų 100 turėjau savo pirmą džipą Niva, atsimenu, šaikoj visi standartai išlėkdavo pasivažinėti. Paprastai aš lėkdavau pirmas, o kai dingdavo visa šaika, sustodavau, pasiimdavau kastuvą ir eidavau jų gelbėt. Viskas su ta Niva gerai, važiuodavau su palėtintu purvyne, apsukas palaikydavau apie 5000 ir, kur reikdavo, visur pravažiuodavau :bounce: o kai prasidėjo masinis džipų tobulinimas: didesni ratai, elektrinės gervės, man, užsidėjus didesnius ratus, nusibosdavo, kad, leidžiantis nuo kalno, nuplėšdavo vairo kolonėlę nuo landžerono. O šiaip mašina - kaip mašina, su šiek tiek meilės ir darbo, turi visai pusėtiną aparatą. Likę geri prisiminimai 8)