Aš jau seniai nieko nemokau gyventi. Amžius man leidžia dar praskaičiuot kokius 3 ėjimus į priekį. Už vairo jau beveik 35 metus. Bet čia lyrinis nukrypimas. Kai žmogus dirba galva yra viena, o kai su rankom yra kita. Taigi. Šįryt apie 6.00 ryto važiavoju į Palangą, prieš Elektrėnus yra nuokalnė link Kauno. Situacija: Tempomatas pastatytas ant 140, važiuoju su TLC100, matau priekyje 3 fūras, likus geriems 500 metrų rikiuojuosi į antrą juostą su įjungtu posūkiu ir... ble vėl tas sandėlininkas iš Maximos su ribotuvu prieš pat nosį pradeda lenkti kitus 2 kolegas. Nu žybteliu aš jam ilgom kokius du kartus... Nusikeikiu. Pristabdau. Ir matau, kad jis grįžta atgal, nes kolegos nepasidavė ir nepavyko jam apsilenkti. Prisimenu mūsų pasirašinėjimą šia tema ir galvoju, jeigu tai bus vienintelis kartas - neberašysiu. ir ką manot. Kryžkalnis, nuokalnė link klaipėdos, situacija kartojasi... vienas prie vieno. Tik mašina ne Maximos. Nebesikeikiu. Šypteliu. Čia dievo neduota. Matyt ribotuvas yra toj vietoj, kur smegenys turėtų būt... Ir snygis nuo posūkio į šilalę kaip drėbė, taip ir iki pat klaipėdos paliko visi su ribotuvais man 2 juostą laisvą, baltą, net be provėžių... O pavakare atgal. Fūrų beveik nėra. Lengvosios labai tvarkingai antrą eilę užleidžia greičiau važiuojantiems. O tokių buvo ne vienas-grįžtant. P.S. manau profesionalai vairuotojai turėtų važinėti profesionaliai visais atžvilgiais. nepriklausomai nuo ribotuvų...