Tarnybos reikalais važinėju tokiu jau ketvirtą sezoną, nusprendžiau pasidalinti įspūdžiais ir nuomone apie tą automobilį. Maniškis 2005 m. pagamintas Defender 130 priklauso Kauno miškų urėdijai, turi įrangą, pritaikytą miško gaisrų gesinimui, priešgaisriniam budėjimui. Darbuojasi jisai vasaros sezoną – nuo balandžio - iki spalio, priklausomai nuo oro sąlygų. Pagrindinis darbas – surasti ir užgesinti miške gaisro židinius, kol jie neišplitę, kol kelių kvadratinių metrų dydžio rūkstančios miško paklotės lopinėlis nevirto sunkiai suvaldomu liepsnos šėlsmu. Defenderis „apginkluotas „ apie 1100 ltr. vandens talpa, „Kappa“ siurbliu, jį sukančiu „Briggs and Stratton“ benzininiu varikliu, dviem 100 m. ilgio žarnomis ritėse. Siurblio našumas – 100 Ltr./min., gesinimo pistoleto žymiai mažesnis: apie 11 ltr./min.( esant 2 atmosferų slėgiui) , todėl turimo vandens kiekio pakanka beveik valandai darbo. Tiesa, kadangi vandens talpa sumontuota beveik ant galinės automobilio ašies, pilna ji būna gan retai, nes tada jos svoris labai sumažina pravažumą, kėbulas daugiau svyruoja ( svorio centras pasislenka aukščiau, ir automobilio svoris teda siekia beveik 3,5 tonos). Dažniausiai vežioju maždaug trečdalį vandens talpos tūrio ( tikriausiai vandens talpoje yra pertvaros, nes teliūskavimo praktiškai nesijaučia, net ir vežiojant nepilną talpą) , turimo vandens pakanka nedideliams gaisro židinukams užgesinti. Ant anstato viršaus (stogo), yra pritvirtintas atsarginis ratas, du tvirtinimo diržai. Ten laikau pririšęs priešgaisrines šluotas. Nuolatinė visų ratų pavara su palėtinančiąja pavara ir centrinio diferencialo blokiruotė. Ištisiniai tiltai priekyje ir gale, spyruoklės ir amortizatoriai, prilaikoma stabilizatoriais. Pavaras nesunku „surasti“ jungiasi lengvai, truputį lėčiau nei pas lengvuosius automobilius. Kiek kebliau buvo su pajudėjimu iš vietos, ypač bekelėje nenaudojant palėtintos pavaros, kol neatsirado įgūdžiai. Bet kartkartėmis ir dabar apsitaiko netyčia užgesinti variklį. Variklis.[attachment=0]SA402945.JPG[/attachment] TD5, vienaeilis 5 cilindrų dyzelis su turbina, 2498 cm3 darbinio tūrio, 90 kw. Galios visiškai pakanka kelyje, tačiau bekelėje kartais ir pirmąja pavara variklis „uždūsta“, gelbėja palėtinančioji pavara. Važiuojant klampiu smėliu būna gan sudėtinga priversti defenderį važiuoti aukštesne pavara, perjungiant pasireiškia „turboduobė“, sumažėjus sūkiams variklis „nebepaveža“. Kuro sąnaudos – apie 12 ltr. 100 km – daugmaž tokios, kokias deklaruoja ir gamintojas. Salonas. Pakankamai asketiškas, net radijo nėra, netgi nepalikta vieta jam įmontuoti. Viskas paprasta, patikima, netgi truputį senoviška, tik odometras elektroninis. Sėdynės neblogos, tik šoninis palaikymas galėtų būti geresnis. Vairuotojo darbo vieta gerokai pastumta prie kairiųjų durų, kairioji ranka jaučiasi kiek ankštokai, bet įpratus problemų nekyla. Dvi (vairuotojui ir keleiviui) priekinėje panelėje atsidarančios vėdinimo sklendės karštą vasaros dieną savo funkciją atlieka, tik žinoma reikia kad greitis būtų apie mažiausiai 40 – 50 km/h. Apibendrinant, geras bekelės darbininkas, geras pravažumas. Ne kartą teko važiuoti, mėginant priartėti prie gaisro sunkiomis sąlygomis, miesto gaisrininkai su savo turima technika ten įvažiuoti net nemėgindavo. Ypač vertinu nuolatinę visų ratų pavarą: patogu, nereikia įjungti/išjungti antrojo tilto, reikalui esant palėtinančiąją pavarą galima naudoti ir esant geram sukibimui, gerom kelio sąlygom ( pvz, kai prireikia kur nors miške, vos telpant tarp medžių apsisukti, atbulam įvažiuoti į garažą, ir pan. Juk daugumoje visureigių palėtinančiąją pavarą galima įjungti tik tada, kai įjungi antrą tiltą).