Pardaviau savo LR RR P38. Manau, kad dabar galiu buti ojektyvus. Masina turejau 6metus. Kai nusipirkau, masina buvo prastos bukles. Pirkdamas apie LR RR nieko nezinojau. Jis turejo nemazai lygu. Dar nezinojau kaip gydyti pneumatine pakaba. Tai vaziuodavau i Sostena. O ten pinigus lupa ir agregatus keicia, nieks nesigilina. Nesvarbu, kad smulkus gedimas ir reikia tik pigia detale pakeisti. Veliau ismokau ir pneumatine pakaba sutvarkydavau pats. Atvirai sakant ji ir nebegesdavo. Svarbu sveikos pagalves, juk nevazinejam kiaurais ratais. O jei vazinejam, tai neisitebim, kodel padanga nuleido. Kai sutvarkiau jis vaziuodavo puikiai. Jei reikedavo ka taisyti, detales nebuvo brangios. Svarbiausia, netureti reikalu su Sostena. Dabar jauciu nuostalgija, pasiilgau LR RR, kaip cigonas arklio. Tik beda ta, kad dzipas man nelabai reikalingas. Man pakanka MB W210. Dzipas bet kokiu atveju reikalauja daugiau islaidu. Jam reikia daugiau meiles, negu MB W210. O siuo metu negaliu duoti. Siaip, kai pasikeis situacija, noreciau vel LR RR. Ir butent P38. Man patiko: pneumatine pakaba, jis nerudija, salono apdailos detales labai kokybiskos, dalys nebrangios, ekonomiskas. Man patinka jo dizainas, bet cia skonio reikalas. Man nepatiko, kad pastoviai varomi abu tiltai ir negalima atjungti. Tai turedavau problemu su kryzmem, kardanais. Neistepdavau kryzmiu, tai vis luzdavo. Meistrai bardavo, kad su sausom vaziuoju. Kiti sako, kad elektronika vargina, bet man nebuvo problemu. Tai trumpai tiek.