Ryšard Sukurta Sausio 2, 2017 Dalintis Sukurta Sausio 2, 2017 Sveiki, gal yra tarp forumieciu kas naudojasi šilumos katilų oras-vanduo (pliusai minusai) arba geoterminis šildymas(pliusai minusai)? Nuoroda į pranešimą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
RimasK Atrašyta Sausio 2, 2017 Dalintis Atrašyta Sausio 2, 2017 Dirbame su tokia technika. Vasarnamiuose, ar ten kur pastoviai negyvenama, gerai tinka šilumos siurblys oras-oras ir vandeniui šildyti elektrinis boileris, plius nebrangus saukės kolektorius. Normaliam namui - naudojamas šilumos siurblys oras-vanduo, arba vanduo-vanduo, bet su gręžiniu, kokių 100 metrų. Viuenas gręžinys duoda iki 5 kw. Bet kuriuo atveju namas turi būti tikrai gerai apšiltintas, kitaip mokėsi daug arba reikės papildomo šildymo kitokiu kuru nei elektra.Dar prie visko labai tinka rekuperatorius ir Gruntinis šilumos mainininkas. Tiek trumpai. Nuoroda į pranešimą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Ryšard Atrašyta Sausio 2, 2017 Autorius Dalintis Atrašyta Sausio 2, 2017 Dabar pradėjau ruošti namo projektą ir architektė pasakė, kad nuo lapkričio 1 d. statybos leidimas išduodamas tik A klasės namams. A klasės namams tinka tik oras vanduo arba geoterminis šildymas, o rekuperacinė sistema būtina. Tai dabar domiuosi kas geriau ir aiškiu pigiau Kokios investicijos namui vieno ir kito šildymo būdo namui iki 180 m2?Brolis (geoterminis šildymas) už 240 m2 už praėjusius metus, už elektrą sumokėjo netoli 1000 EUR. Už šildymo sistema apie 50000 Lt. Nuoroda į pranešimą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Ryšard Atrašyta Sausio 2, 2017 Autorius Dalintis Atrašyta Sausio 2, 2017 (redaguota) Dabar pradėjau ruošti namo projektą ir architektė pasakė, kad nuo lapkričio 1 d. statybos leidimas išduodamas tik A klasės namams. A klasės namams tinka tik oras vanduo arba geoterminis šildymas, o rekuperacinė sistema būtina. Tai dabar domiuosi kas geriau ir aiškiu pigiau Kokios investicijos namui vieno ir kito šildymo būdo namui iki 180 m2?Brolis (geoterminis šildymas) už 240 m2 už praėjusius metus, už elektrą sumokėjo netoli 1000 EUR. Už šildymo sistema apie 50000 Lt.Prie didelio šalčio papildomai kurena ir židinį. Redagavo Sausio 2, 2017 Ryšard Nuoroda į pranešimą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
RimasK Atrašyta Sausio 2, 2017 Dalintis Atrašyta Sausio 2, 2017 Jei yra architektas, tai gal gali paskaičiuoti kokio galingumo reikės visam namui šildyti ir šiltam vandeniui ruošti, tada bus atskaitos taškas nuo kurio visa kita bus galima sudėlioti. Ir skaičiuoti paprastai reikia iki -20. Kartais gal iki -15. Jei temperatūra mažesnė, paprastai reikia kokį židinį dar pakūrenti. Taip paprasčiau. Dar gali paklausti ar architekras žino kas yra Gruntiniis šilumos mainininkas. Darau tokius, nebrangu ir efektinga. Dar saulės kolektoriaiu 1 ar 2 kw yra gerai. Bet čia gal reikėtų susitikti.Daug pasakoti apie viską. Nuoroda į pranešimą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
valdas-76 Atrašyta Sausio 3, 2017 Dalintis Atrašyta Sausio 3, 2017 Dabar pradėjau ruošti namo projektą ir architektė pasakė, kad nuo lapkričio 1 d. statybos leidimas išduodamas tik A klasės namams. A klasės namams tinka tik oras vanduo arba geoterminis šildymas, o rekuperacinė sistema būtina. Tai dabar domiuosi kas geriau ir aiškiu pigiau Kokios investicijos namui vieno ir kito šildymo būdo namui iki 180 m2? Brolis (geoterminis šildymas) už 240 m2 už praėjusius metus, už elektrą sumokėjo netoli 1000 EUR. Už šildymo sistema apie 50000 Lt.Turiu Švedijoj name geoterminį. Namas nenaujas, apie 150 kv.m. Prieš tai buvo saliarkinis pečius (kai atsikrausčiau, jis jau buvo išmontuotas). Geoterminis gerai, jei elektra pigi ir jos tiekimas stabilus. Nereikia lakstyt su malkų ar briketų glėbiais, pelenų semt ir t.t. Švaru ir tvarkinga. Trūkumai: didelė pradinė investicija; krentant temperatūrai lauke, smarkiai didėja elektros suvartojimas; nenumatytiems atvejams reikia turėti autonominį elektros tiekimą (generatorių ar pan.). Dėl energinio naudingumo reikalavimų naujiems pastatams turiu savo nuomonę, ypač, jei kalbama apie nuosavą namą. Nuoroda į pranešimą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Tryliktas Atrašyta Sausio 3, 2017 Dalintis Atrašyta Sausio 3, 2017 .Asmeninė patirtis: namas 130 kv.m, šildymas tik grindinis. Žiemos metu elektros suvartojimas 90-100Eur. Nuoroda į pranešimą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
RimasK Atrašyta Sausio 3, 2017 Dalintis Atrašyta Sausio 3, 2017 Čia koks šilumos siurblys ? Vanduo-vanduo ? Nuoroda į pranešimą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
namaste Atrašyta Sausio 3, 2017 Dalintis Atrašyta Sausio 3, 2017 Jeigu šalta žiema tai praktiškai elektra jis šildo. Svarstyčiau ir papildomą šilumos šaltinį, kad ir židinį su vandens konturu. Nuoroda į pranešimą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
RimasK Atrašyta Sausio 3, 2017 Dalintis Atrašyta Sausio 3, 2017 Čia šilumos siurblys oras-vanduo panašiai dirba. Jei yra vanduo-vanduo, situacija geresnė. Nuoroda į pranešimą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Ryšard Atrašyta Sausio 3, 2017 Autorius Dalintis Atrašyta Sausio 3, 2017 Jeigu šalta žiema tai praktiškai elektra jis šildo. Svarstyčiau ir papildomą šilumos šaltinį, kad ir židinį su vandens konturu.Tai sako, kad oras-vanduo veikia be ijungto teno iki -25 C.? O židinys su vandens konturu manau, kad būtinai turi but.Sugalvojo kažkas ta A klasė Manau, kad ir granulinis katilas neblogai. Nuoroda į pranešimą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
RimasK Atrašyta Sausio 3, 2017 Dalintis Atrašyta Sausio 3, 2017 Tenas jungiamas kai išorinis radiatorius apledėja. Čia labiau nuo drėgmės priklauso nei nuo temperatūros. Nuoroda į pranešimą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
wialnias Atrašyta Sausio 3, 2017 Dalintis Atrašyta Sausio 3, 2017 A klasės namams tinka tik oras vanduo arba geoterminis šildymas, ...kodel nusprendei, kad tinka tik SS arba geoterminis? Nuoroda į pranešimą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Tryliktas Atrašyta Sausio 3, 2017 Dalintis Atrašyta Sausio 3, 2017 Taip, vanduo-vanduo. Tie 90-100Eur su visom elektros sanaudomis Nuoroda į pranešimą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Ryšard Atrašyta Sausio 3, 2017 Autorius Dalintis Atrašyta Sausio 3, 2017 kodel nusprendei, kad tinka tik SS arba geoterminis? Nes su tokia šildymo sistema gaunam A klasė. Nuoroda į pranešimą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
wialnias Atrašyta Sausio 3, 2017 Dalintis Atrašyta Sausio 3, 2017 o su kitokia tipo negausit A klases? ir kodel? Nuoroda į pranešimą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Ryšard Atrašyta Sausio 3, 2017 Autorius Dalintis Atrašyta Sausio 3, 2017 (redaguota) Nuo 2016 lapkricio 1 d. Statybos leidimas išduodamas tik A klasės namams. Redagavo Sausio 3, 2017 Ryšard Nuoroda į pranešimą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
RimasK Atrašyta Sausio 3, 2017 Dalintis Atrašyta Sausio 3, 2017 Nuo šilumos šaltinio pastato energetinio naudingumo klasė nepriklauso. Nuoroda į pranešimą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
wialnias Atrašyta Sausio 3, 2017 Dalintis Atrašyta Sausio 3, 2017 Nuo 2016 lapkricio 1 d. Statybos leidimas išduodamas tik A klasės namams.tai as sita zinau, tik nesuprantu, kodel tu sakai, kad gausi a klase tik su SS ar GT? Nuoroda į pranešimą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
wialnias Atrašyta Sausio 3, 2017 Dalintis Atrašyta Sausio 3, 2017 Nuo šilumos šaltinio pastato energetinio naudingumo klasė nepriklauso.man atrodo jis maiso su a+, ar a++, kur jau yra reikalavimas koks turi but sildymas, bet ir tauomet gali issiverst be ss ar gt Nuoroda į pranešimą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Ryšard Atrašyta Sausio 3, 2017 Autorius Dalintis Atrašyta Sausio 3, 2017 Europos Sąjunga, siekdama daryti poveikį pasaulio energijos rinkai, užsibrėžė tikslą iki 2020 m. 20 % sumažinti visoje Sąjungoje suvartojamos energijos kiekį. Negana to, net 20 % energijos gamybos turės sudaryti atsinaujinantys energijos šaltiniai. Šie tikslai įnešė ir įneš dar daugiau ar mažiau pokyčių į visų Europos Sąjungos šalių statybų sektorių, be abejo, neaplenkdami ir Lietuvos. Kaip žinia, mūsų Aplinkos ministerija nukėlė nuo šių metų sausio 1 d. turėjusį įsigalioti A energinio naudingumo klasės pastatų privalomą projektavimą ir statybą. Tiesa, neilgam – iki 2016 m. lapkričio mėnesio. Išleistame statybos techninio reglamento „Pastatų energinis naudingumas. Energinio naudingumo sertifikavimas“ pakeitime teigiama, kad naujai statomų pastatų, kuriems prašymas išduoti leidimą statyti naują statinį ar rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą statinio projektui bus pateiktas, o tuo atveju, kai statybą leidžiantys dokumentai neprivalomi – statybos darbai pradėti, po 2016 m. lapkričio 1 d., energinio naudingumo klasė turės būti ne žemesnė kaip A. Kas yra A energinio naudingumo namas? Kodėl reikia statyti energiškai efektyvius namus? Kuo blogi anksčiau statyti namai? Visų pirma, visos Europos Sąjungos narės sutaria, kad reikia bendromis jėgomis mažinti energinę priklausomybę ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją. Tam įgyvendinti privalu valdyti energijos poreikį, mažinti energijos vartojimą pastatuose, didinti atsinaujinančių išteklių energijos naudojimą pastatų sektoriuje. Valstybiniu lygiu siekiama, kad statybos objektai ir jų įranga būtų suprojektuota ir įrengta taip, kad, atsižvelgiant į vietovės klimato ir pastato naudotojų reikmes, energijos suvartojimas būtų mažesnis. Šiam tikslui gali padėti akytasis betonas „Simpras Airstone“ ir polistirolas „Neoporas“. „Simpras Airstone“ varža R yra 2.1 (m2K/W). Tokie blokai gerai tiek izoliuoja, tiek akumuliuoja šilumą. Yra išskiriamos devynios energinio naudingumo klasės – nuo pačios žemiausios G iki aukščiausios A++ klasės. Kuo aukštesnė namo energinio naudingumo klasė, tuo mažesnės jo šildymo sąnaudos. A klasės pastatai priskiriami prie mažai energijos naudojančių pastatų. Jų projektavimui ir statybai dėl to keliami kur kas aukštesni reikalavimai nei žemesnės klasės pastatams. Be faktinės šiluminės pastato charakteristikos, projektuojant energiškai efektyvius namus, turi būti numatyti kiti faktoriai, kaip antai šildymo ir oro kondicionavimo įranga, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas, pasyvaus šildymo ir vėsinimo elementai, apsauga nuo saulės, pastato konstrukcijų šiluminė talpa, patalpų oro kokybė, pastatų techninių sistemų efektyvumas, tinkama natūrali šviesa ir pastatų projektavimas. Energinio naudingumo skaičiavimo metodika turi būti pagrįsta ne tik tuo laikotarpiu, kai reikalingas šildymas, bet turi apimti metinį pastato energinį naudingumą. Kalbant konkrečiai apie A klasės namus, juose nebeužtenka tiesiog padidinti šilumos izoliacijos sluoksnio storį – siekiant atitikti A klasės pastatų reikalavimus, reikalinga taikyti kompleksines energinio efektyvumo priemones. Projektuojant A klasės energinio naudingumo pastatus, turi būti įvertinti pastato atitvarų skaičiuojamieji savitieji šilumos nuostoliai, pastato sandarumas, mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, pastato energijos vartojimo efektyvumas, pastato pertvarų ir tarpaukštinių perdenginių šiluminės savybės. A energinio naudingumo klasės pastatų (jų dalių) sandarumas turi būti išmatuotas baigtame statyti pastate prieš atliekant pastato energinio naudingumo sertifikavimą. Esant 50 Pa slėgių skirtumui tarp pastato vidaus ir išorės, oro apykaita gyvenamosios paskirties pastatuose turi būti ne didesnė kaip 0,6 kartai per valandą. Jei pastate įrengta mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema, rekuperatoriaus naudingumo koeficientas turi būti ne mažesnis už 0,65, o rekuperatoriaus ventiliatorių naudojamas elektros energijos kiekis turi būti ne didesnis už 0,75 Wh/m3. A energinio naudingumo klasės gyvenamųjų pastatų atitvarų šilumos perdavimo koeficiento U (W/(m2K) vertės turi būti ne mažesnės už žemiau pateiktas:Stogams, perdangoms, kurios ribojasi su išore – 0,10;Šildomų patalpų atitvaroms, kurios ribojasi su gruntu, perdangoms virš nešildomų rūsių ir pogrindžių – 0,14;Sienoms – 0,12;Langams, stoglangiams, švieslangiams ir kitoms skaidrioms atitvaroms – 1,0;Durims, vartams – 1,0. Tad viena iš medžiagų, kurią galima pasitelkti namo statybai yra „Simpras Kerapor“ keraminiai blokai, kurie yra išskirtinai ekologiški, nes net degimo procesas vykdomas biokuro pagalba. „Simpras Kerapor“ sienos varža gali pasiekti net R = 1,40 (m2K/W). Reikia nepamiršti ir kitų naudingų medžiagos savybių – keraminių elementų sienos yra inertiškos, todėl gerai akumuliuoja šilumą, lėtai ją atiduoda ir patalpose išlaiko pastovią temperatūrą. Keramika taip pat palaiko optimalų drėgmės balansą, todėl patalpose sukuriamas komfortiškas mikroklimatas. Be to, tai ekologiška produkcija, kuri taip pat turi įtakos šiltnamio efekto mažinimui. Tinkamai suprojektavus ir pastačius A klasės pastatą, jo energijos sąnaudos šildymui bus 2,5 karto mažesnės nei šiuo metu statomų B klasės namų. Faktas akivaizdus, kad A klasės namai yra pranašesni ir nors jų pradinė investicija didesnė, tačiau atsiperkamumas garantuotas. Svarbiausia nepamišti, kad visame procese visos grandys yra vienodai svarbios – tiek projektavimas, tiek statyba, tiek jos techninė priežiūra. Jų tarpusavio suderinamumas užtikrina kokybišką visų energiškai efektyvių priemonių įgyvendinimą, o gautas rezultatas – mažai energijos vartojantis pastatas. Ką būtina žinoti, norint pasiekti aukštą pastato energinio efektyvumo klasę: 1. Didinti pastato išorinių atitvarų (sienų, stogo, perdangų) šiluminės izoliacijos sluoksnį arba gerinti šio apšiltinimo sluoksnio šiluminius parametrus išlaikant tą patį jo storį, kitaip tariant, ieškoti kokybiškesnių medžiagų. 2. Įsirengti ventiliacinę sistemą su rekuperacija, kuri ne tik gerina vidaus patalpų mikroklimatą, bet ir sumažina šilumos nuostolius, atsirandančius per ventiliacijos kanalus naudojant natūralų arba mechnaninį vėdinimą be rekuperacijos. 3. Užtikrinti pastato sandarumą, panaikinti arba sumažinti iki minimumo šalčio tiltelius. Turi būti kokybiškai atlikti statybos, montavimo darbai, kad neatsirastų plyšių, kad būtų tinkamai sumontuoti langai, vitrinos, konstrukcijų sujungimai, kampai. Tam dažniausiai samdomas statybos techninis prižiūrėtojas. 4. Pasirinkti efektyvią pastato šildymo sistemą. 5. Naudoti energiją iš atsinaujinančių šaltinių, pavyzdžiui, saulės kolektorius karštam vandeniui šildyti, saulės baterijas, vėjo energiją. 6. Žinoti, kad didžiausi šilumos nuostoliai būna ne per lango plokštumą, bet per lango rėmą, tad kuo didesni langai, tuo didesnis lango kontūras, tuo didesni šilumos nuostoliai. Taigi, pasyvus namas dideliais vitrininiais langais sunkiai įsivaizduojamas. 7. Naudoti išorines apsisaugojimo nuo saulės priemones – išorines žaliuzes ir pan., kurios sulaiko saulės spindulius dar prieš jiems patenkant į patalpą ir užtikrina, kad jos neperkais ir bus išlaikytos komforto sąlygos viduje. 8. Parinkti tinkamą vietą pastatui sklype, tinkamai jį orientuoti, kad būtų užtikrintas geriausias natūralus apšvietimas patalpose. Daugiau informacijos: www.simpras.lt Copyright pašte iš Delfi Nuoroda į pranešimą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
wialnias Atrašyta Sausio 3, 2017 Dalintis Atrašyta Sausio 3, 2017 ir? Nuoroda į pranešimą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
tunks Atrašyta Sausio 3, 2017 Dalintis Atrašyta Sausio 3, 2017 6 punktas nesamone, nes realiai jei zmonem svarbu silumos nuostoliai, visi remai beveik pasislepia po atkosais, ir buna izoliuoti, lieka 1-2cm juostele. o per stiklo paketa dideli tai pasidaro nuostoliai silumos ir nemazi, nebent ten paketas belekoks. o kad butinai geoterminis ar oras- vanduo irgi neraso, tik rekomenduoja. bet ta pati gali pasiekti ir su sustru sakaliniu peciumSiltam bustui pirmoj vietoj yra sandarumas ir teisinga rekuperacija. Nuoroda į pranešimą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
wialnias Atrašyta Sausio 3, 2017 Dalintis Atrašyta Sausio 3, 2017 vienintelis aiskus reikalavimas del sildymoA – 46,5 kWh/(m2*metai) thunks rekomenduoja atsinaujinancius energijos saltinius bet atsinaujinantys yra ne tik ss ar gt, ir jeigu kolega pasisildymui planuoja zidini salciausiu laiku, tai geriau reiktu pagalvoj apie sandaruma to zidinio ir kaip paskaiciuos, kai darys sandarumo testa Nuoroda į pranešimą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
tunks Atrašyta Sausio 3, 2017 Dalintis Atrašyta Sausio 3, 2017 zidinio sandaruma nesunku igyvendint, bent jau teoriskai . ne apatines dureles atidaryt ir is trobos ora paduot, o siurbia ora is zemes. kala perforuota vamzdi i zeme prie zidinio, ir pajungia siurbliuka ir siurbia silta ora ir duoda ugniai Nuoroda į pranešimą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Rekomenduojami pranešimai
Susikurkite paskyrą arba prisijunkite, jei norite komentuoti
Komentuoti gali tik registruoti nariai
Susikurkite paskyrą
Prisijunkite prie mūsų bendruomenės.
UžsiregistruotiPrisijungti
Turite paskyrą? Prisijunkite.
Prisijunkite dabar