AsistemosTeam

Visi nori fotografuotis su tokiomis super duper Ralio "Paris-Dakar" žvaigždėmis Pirmas Gambijos kaimas, kaip taisyklė, kaip tik nauja valstybė, taip vaizdai keičiasi. O čia tiltas per upę. Išsikeitėme 50 eurų (Beveik pusė mėnesio atlyginimas) į Gambijos dalasus "WE ARE BILLIONAIRES" Patys skaniausi bananai pasaulyje (1kg - 50ct, turistams), nemeluoju. Kaip ir CocaCola - pati skaniausia Gambijoje. Kas buvo - patvirtins.

STAGE #12 Wassadou – Janjanbureh (Georgetown). 295 km. Paskutinis rytas Senegale, vos keli kilometrai iki Gambijos sienos. Deginame tuos menkus 120 kilometrų iki pasienio, pakeliui prisipildome kuro bakus degalinėje. Pasak šiandien dienos aprašymo „roadbooke“ viskas bus „Easy“, bet buvo ne visai taip. Pasak kelionės knygos, dvylikto etapo aprašymas atrodė taip: „Šią dieną vėl kirsime sieną, kuri tam tikru požiūriu bus lengva, bet chaotiškesnė nei bet kuri kita anksčiau. Čia jums viskas bus lengviau nei bet kada. Sienos kirtimas Velingara - Sabi. Senegalo pusėje, tiesiai priešais sieną, yra nedidelis pastatas. Pastatykite savo automobilį ten ir pasiimkite pasą ir automobilio dokumentus ir eikite į pastatą. Tikriausiai jūsų bus paprašyta perduoti savo pasus ir atsisėsti ant suoliuko prieš pastatą, kol išgirsite savo vardą. Sustokite prie sienos, esančios Gambijos pusėje, ir vėl pasiimkite visus savo dokumentus į pastatą. Imigracijos kontrolė pirmiausia patikrins jūsų vizas, tada patikrins jūsų atvykimą antspaudu. Nepamirškite patikrinti antspaudus, ir ar užimėta teisinga data! Jei gausite antspaudą su vieneriais metais ankstesne data - kaip tai atsitiko organizatoriams planuojant maršrutą - bet jūs tuo metu dar neturėjote vizos, tai pakenks sistemai ir kelias valandas būsite užstrigę patikrinimo punkte. Gavęs imigracijos kontrolinius antspaudus, automobilio savininkas turi pasirūpinti automobilio įvažiavimu. Muitinės pareigūnas patikrins pirmiausia automobilį, taip pat paprašys viską iškrauti iš automobilio ir išpakuoti. Draudžiama turėti nelegalias medžiagas, bei jūs turite turėti pažymėjimą apie bet kokį vežamą vaistą. Geriau nieko neturėjti su savimi iš medikamentų, gali kilti problemų net ir dėl kokio nors Aspirino ar Ibuprofeno. Kai jūsų automobilis bus patikrintas, jie išduos įvažiavimo dokumentą jūsų automobiliui įvežti (deklaraciją). Artimiausiomis dienomis jums šio popieriaus lapo prireiks gana dažnai, taigi turėkite po ranka. Nuo šiandien tikrai nebeturėsite problemų dėl benzino pirkimo, nes benzininių automobilių yra daug Gambijoje, todėl jie parduoda benziną kiekvienoje kolonelėje. Taip pat visoje Gambijoje bus daug kontrolinių punktų, ir jūs turėsite sustoti kiekviename iš jų. Tai galima paaiškinti tuo, kad Gambija yra labai plona ir ilga šalis ir tu praktiškai bet kur gali kirsti žaliąją Senegalo sieną. Kita vertus, tai yra ankstesnę sistemą, kurios negalima pakeisti per naktį. Bus trijų tipų tikrinimo punktai: policijos, muitinės ir kariniai. Policijos kontrolės punktai yra dažniausiai ten, kur yra policininkai ir imigracijos kontrolės pareigūnai. Jie patikrins įvažiavimo antspaudą jūsų pase ir dokumentus, ypač tą, kurį gavote pasienyje - automobilio deklaraciją. Jie taip pat užduos jums įprastus klausimus, pavyzdžiui, kas tu esi, kodėl atvykai, kur važiuoji ir kiek laiko planuoji pasilikti. Kariniai punktai - priartėkite prie jų lėtai! Sustokite prie kordono, prie STOP ženklo ir palaukite, kol jie teiksis ateiti. Jokiu būdu nepravažiuokite STOP ir nelipkite iš automobilio.“ Na viskas atrodo šauniai ir sklandžiai, taip viskas ir vyko tik kart (daugyba) dešimt! Tai buvo ilgiausia sienos kirtimo procedūra iš visų. Senegalo pusėje pralaukėme apie dvi-tris valandas. Įvažiavus į Gambiją, dokumentų procedūra trūko irgi apie 2-3 valandas. Atėjo metas pajūdėti lyg šlakbaumo, prie kurio turėjo purtyti automobilius. Vežėme pilną kuprinę vaistų, kaip labdarą Gambijai (atibiotikai, vaistai nuo karščiavimo viduriavimo ir t.t.). Truputi buvo neramu, kad gali rasti, todėl visa šį gėrį buvome paslėpę slaptoje vietoje, įrengtoje tarp galinių sėdynių ir bagažinės. Stovint eilėje, prieš mus stovinčius automobilius pilnai išpurtė, iškrovė visus daiktus, teko žmonėms iš tašių net rūbus išiimti – laukėme savo eilės. Prie mūsų priėjo ginkluota kariškių “ambalų” pora su automatais - pareigūnas ir pareigūnė. Atidarius bagažinę, pamatė futbolo kamuolius. Pareigūnė: - Vat yz zys? – paklausė. Sakau: - futbolo kamuoliai, Gambijos vaikams, vešime į mokyklą. Moteriškos lyties kareivis (-ė) sako: – Ai laik plei fūtbal, tū - ir pasiėmusi du kamuolius, nužingsniavo į postą, aišku, jos kolegos tai pamatė ir sugūžėjo kamuolių. Ko pasekoje nebeturėjom nei vieno kamuolio, bandėme aiškinti, kad jie reikalingi mokyklos vaikams, jie atkirto, stovėdami su automatais, kad ir jie turi vaikų. Kamuolių neužtekpo, tada sekė maikučių dalinimas (jų vežėme su remėjų logotipais apie 50 vnt.). Maikučių davėm tik tris vienetus, nes supratom, kad galo nebus, pradėjome naglai aiškinti, kad neturėsim kuo rengtis ir, kad toks reketas yra nusikalstama veikla. Atstojo. Pasimetė, taip pasimetė, kad pamiršo patikrinti automobilį. Mes jau Gambijoje. Šiaip visoje Gambijoje postai kas pora kilometrų, arba policijos, arba muitinės, arba kariniai. Visuose bando reketuoti, pats didžiausias reketas iš visų šalių, tiesiog reikia nepasimesti ir naglai atsakyti NO! Viskas manau dėl to, kad Gambija viena skurdžiausių Afrikos šalių, čia kas pora kilometrų didžiausi UNICEF, EU, UN ir kiti stendai, skelbentys apie įvairiausias paramas – tiesiog vietiniai nebemoka kitaip gyventi, pripratę, kad jiems viskas yra duodama. Na o iš kitos pusės, atlyginimai gan maži, valstybės tarnautojo apie 50-150eur per mėnesį, gero specialisto ~200-300eur, o kainos parduotuvėse prilygsta LT. Todėl ir tušinukai, ten, aukso vertės . Pasiekiame pirmą Gambijos kaimą, viskas skurdžiau negu Senegale. Išsikeičiame 50eur į vietinę valiutą, gauname nemenką kruvelę popierių. Šios dienos tikslas Jurgiamiestis – Janjabureh. Su keleta kitų LT ekipažų susirandame tokį kaip kempingą su namukais, namukuose durų spynos prie durų priklijuotos lipnia juosta, na, baltaodžiai nori turbūt užsirakinti, privatumo, kaip sakant šekit – turėkit spynas. Pasivažinėjame po kaimą su dviračiais, palenktiniaujame su vietiniais, išsinuomuojame laivą ir plaukiame Gambijos upe paieškoti begemotų. Aišku neradome. Vakarinė dalis prie stalo su kolegomis, nuotykių aptarimas, šaltas, lengvas Gambiškas alus – viskas ko reikėjo po trumpos, bet gan įtemptos dienos. Rytas Senegale, palmių paunksmėje. Vėl lekiame pro milžiniškus termitinus Senegalo vaikams duodame saldainių ir tušinukų, iš to džiaugsmo net pameta ant žemės Paskutiniai Senegalietiški kaimai, autentiški, Gambijoje tokie kaimukų namaisuregzti iš skardigalių Kaip visada, pasitinka krūvos vaikų. Labai nori dovanų. Skubame toliau raudono molio greitkeliais. Paskutinė Senegalo degalinė - vyksta automobilių girdymas.

TIKSLI INFO: Prieš išvykstant su savo augintiniu (šuo) į kitas ne ES šalis, kurios nėra įtrauktos į sąrašą šalių, iš kurių nėra reikalaujama pasiutligės antikūnų serologinio tyrimo (reglamentas 577/2013 II priedo 1 ir 2 dalys), pargrįžtant augintinis turi turėti galiojanti teisingai užpildytą ES augintinio pasą, kuriame yra atžymos apie savininką (kuris vežtu katę. šunį...), identifikavimą, vakcinavimą nuo pasiutligės (galiojanti) ir išvykstant turite padaryti pasiutligės antikūnų serologinį tyrimą, kuris bus įrašytas į pasą. Kartu turėti pasiutligės antikūnų serologinio tyrimo protokolo originalą Reikalavimai vykstant iš kitų trečiųjų šalių (nepaminėtos Reglamento Nr. 577/2013/ES II priedo 1 ir 2 dalyse), į Lietuvą ir kitas ES šalis: 1. Ženklinimas ( https://vmvt.lt/node/711 ) 2. Vakcinacija nuo pasiutligės ( https://vmvt.lt/node/712 ) 3. Gyvūno augintinio pasas arba veterinarijos sertifikatas su Deklaracija (pagal Reglamento (ES) Nr. 576/2013, 25 straipsnio 3 dalį) ( https://vmvt.lt/node/713 ) 4. Pasiutligės antikūnų serologinis tyrimas ( https://vmvt.lt/node/714 ) 5. Echinokokozės profilaktinis gydymas reikalingas jei planuojate su augintiniu keliauti į arba per Jungtinę Karalystę, Suomiją, Airiją, Maltą, Serbiją... (žiūr. konkrečios šalies VMVT puslapiuose) ES Pasienio kontrolės punktus patvirtintus augintinių kontrolei (vykstant iš ne ES šalies) rasite: https://ec.europa.eu/food/animals/pet-movement/eu-legislation/non-commercial-non-eu/tpe_en Papildomą informaciją rasite: https://vmvt.lt/gyvunu-sveikata-ir-gerove/gyvunu-gerove/gyvunu-vezimas-keliavimas/keliavimas-su-gyvunais-4 https://vmvt.lt/gyvunu-sveikata-ir-gerove/gyvunu-gerove/gyvunu-vezimas-keliavimas/keliavimas-su-gyvunais?language=lt Važiuojant su augintiniais į kitas ne ES šalis, augintiniai turi atitikti tos šalies reikalavimus, į kurią vykstama. Gal toms šalims, į kurias važiuojate užteks Jūsų augintinio paso, kuris yra galiojantis visoje Europos Sąjungoje. Tai susižinoti patariame per šalių ambasadas. Esant reikalui gauti veterinarijos sertifikatą, jį išduoda teritorinė VMVT, pagal Jūsų deklaruojamą gyvenamąją vietą, kontaktai: https://vmvt.lt/kontaktai/teritoriniai Susisiekus su teritorine VMVT, Jums praneš kokį prašymą ir dokumentus turite pateikti. Apmokėjimą už veterinarinio sertifikato išdavimą numato Valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1442. ( https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalActEditions/TAR.E3A145C8DD49?faces-redirect=true ) 4.417.1.2. veterinarijos sertifikato išdavimą nekomerciniais tikslais (kelionė su šeimininku) gabenant gyvūnus augintinius 7,2 Eurų Užmokesčio gavėjo pavadinimas: Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Įmonės kodas: 188659752 Įmokos kodas: 5742 Banko pavadinimas: http://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita Sąskaitos numeris: http://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita Informaciją apie išduodamus veterinarijos sertifikatus rasite: Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. gegužės 21 d. įsakymas Nr. B1-288 „Dėl veterinarijos dokumentų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kurį galima rasti: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.47BFC0DF3F99/StqCSzqoXr. Atlikus Pasiutligės antikūnų serologinis tyrimą ir paaiškėjus, kad pasiutligės virusą neutralizuojančių antikūnų serume lygis mažesnis kaip 0,5 IU/ml, turite augintinį vakcinuoti pakartotinai nuo pasiutligės. Vakcinų nuo pasiutligės galiojimo reikalavimai nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 576/2013 dėl gyvūnų augintinių vežimo nekomerciniais tikslais, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 998/2003, III priede. ( https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32013R0576&qid=1484722569568&from=LT ) Vakcinacijos galiojimo laikotarpis prasideda nuo to laiko, kai įgyjamas apsauginis imunitetas, iki kurio turi praeiti ne mažiau kaip 21 diena po skiepijimo. Šie reikalavimai galioja kaip iš trečiųjų šalių įvežant taip ir keliaujant po Europos Sąjungos šalis

Rumunija - Bulgarija - Vengrija. Eu šalys. Ukraina ne prie ko. Jiems, tik ko gali reikėt, nebent tų vaistų nuo kirminiavino, arba vizito pas local vet. Viskas čia reikalinga dėl EU, jeigu tu grįžti į EU ir pirma EU šalis yra LT, PL, LV tai visiškai jiems px, kaip ir kitų EU direktyvų nesilaiko, taip ir šitų bet jei tu į EU įvažiuoji ir pirma šalis Kroatija, Ispanija, Suomija, Norvegija ir t.t. tada šikna. Ir p.s. viskas daroma ne dėl popierių, o dėl šuns saugumo, komforto, nes antigenų tyrimas parodo ar tavo šuns organizme susiformavęs reikiamas kiekis, kad įgytų imunitetą. Aišku yra čia ir LT žmonių kurie laiko šunis lenciūgų pririštus, neskiepytus, be čipų, be reguliarių vizitų pas vet. be nagų priežiūros ir t.t.

Tas stebuklingas skiepas, tai nuo pasiūtlygės, jis privalomas LT įsigyjant kiekvieną šunį. Jų kiekus svarbu. Reikalinga pasidaryti deklaraciją (tą galima atlikti kiekviebame regiono nemaisto vet. Sk), pagal šalis į kurias važiuoji, tada EU pasas reikalingas, EU reikalavimus atitinkantis čipas, tada skiepas (arba keli, arba keliolika skiepų) nuo pasiūtlygės. Nuo skiepo padarymo turi būti praėję min mėnesis. Tada reikalinga sereologinis pasiūtlygės antikūnų testas, kad galėtum įsivežti šunį į EU, kainuoja 50eur plius 5eur vertimas į anglų kalbą, kuris reikalingas. Kraują paima veterinaras, tada veži į Vilnių ne maisto veterinarinėn tarnybon, antrad arba ketvirtad priima, ir rezultatai atitinkamai, ketvirtad/antrad. Tyrimas dar nieko nesprendžia, turi būti reikšmė didesnė negu vienas. Tada tą atsakymą veži savo veterinarui, pasiemi visus dokus ir važiuojį į ne maisto vet tarnybą, deklaracijos ir kitų dokų. Šiaip viską reikia pradėt tvarkytis minimum metai iki kelionės. Nes kaip minėjau, vienam šuniui, kad susidarytų tinkamas pasiūtlygės antikūnų kiekis užtenka vieno skiepo, labai retai, kitam reikia dviejų-trijų, dar kitam ir virš 10 (čia lemia šunų genai, kuo kilmingesnis ir kuo mandresnės veislės, didesnė tikimybė, kad vieno skiepo neužtenka), po kiekvieno skiepo reik lauk 30dienų ir vėl mokėt 50eur. Tada dar reikia, pasičekint pagal šalis į kurias važiuoji ar nereikia vaistų, jie suduodami 24val prieš kertant sieną (tarkim serbija, malta..). Dėl vaistų reik čekint kiekvienos šalies ne maisto tarnybų psl. Lietuvoj nieks neatsakys. Dėl pasiūtlygės antikūnų tai yra EU direktyva, surašyta šalys į kurias reikia. Šis visas reikalas reikalingas ne kad važiuoti su šuniu į kelionę, bet, kad galėtum įsivežt atgal į EU šuniuką (iš tų šalių kur pasiūtlygė) ir nereikėtų kažkokioj šalį palikt karantinui 30d. Jei ką domina viskas tiksliau, ryt galesiu prisegti pdf su direktyvom spie šalis ir t.t.

Microsoft Word

Šiaip tai dar nebaigtas (nesudėti žemėlapiai, koordinatės, biudžetai ir t.t.), kai pabaigsiu, jei kam įdomu, įdėsiu. Dar kažkur turėjau ir praeitų kelionių, reikės prie temų sukelt.

Pakilome, viršūnėje. Tik 1043m Pasitinka vakarėjanti Vlorė. Kas šaunu Albanijoje, tai maistas, kad ir prabangiame restorane, trims žmonėms su dviem patiekalais ir gėrimais max 25-30eur Vidurnaktis Palangoje, oj Vlorėje.

Link Dhermi paplūdimio, paskutinio Jonijos pakrantėje. Labai mielas, jaukus ir pigus "Cocktail" baras, pati skaniausia ir pigiausia PinaColada Kylame per Llogara Pass

Septinta diena Ksamil [AL] – Vlore [AL]: 138km (T2719km) 2019-liepos-30 Diena, kai vėl į kelią. Planuojantis kelionę, buvo tikslas atkarpoje nuo Sarandės link Vlorės aplankyti visus garsiuosius Albanijos „laukinius“ paplūdimius (Kakome, Jale, Gjipe, Dhermi, Porto Palermo ir daugelį kitų), net praleisti 2 naktis su palapinėmis garsiajame Gjipe paplūdimyje, kuris pasiekiamas tik pėsčiomis einant 3km, arba įmanoma su visureigiu ar padidinto pravažumo automobiliu (P.S. važiuojant į Albaniją verta užsukti į Gjipe, vien tas skardis kuriuo reikia leistis, kad pasiektum „laukinį“ paplūdimį). Bet, kaip ir minėjau pradžioje, dėl pasikeitusios situacijos ir kelionės sutrumpinimo, nebeturėjom galimybės gal kitą kartą... Įdienojus, pirmas sustojimas Porto Palermo paplūdimyje, vasara, pats sezonas, žmonių begalės. Aplankome pilį ir maudynės įlankoje, truputi paužkandžiaujame (automobilyje visas stovyklavimo inventorius, kėdės stalai, katiliukai ir t.t. tad keblumų nesukelia). Sekanti stotelė, paskutinis Jonijos jūros paplūdimys prieš kylant į Llogara Pass – Dhermi. Prieš kelis metus – tai buvo visiškai atoki vieta, dabar visa pakrantė nusėta gultais ir paplūdimio kavinėmis, restoranais. Paplūdimyje praleidžiame visą dieną ir skubam toliau, nakvynei į Vlorę, grafikas „spaudžia“. Pats Llogara Pass, visai įspūdingas, ir kažkodėl nejauku buvo važiuoti, gal dėl to, kad giedra diena ir viskas aplinkui matėsi, gal dėl to, kad vežu šeimą, o gal jau senatvė? Tikrai yra daug tekę važinėti serpantinais įvairiausiose šalyse, ir net be jokių atitvarų – jokio jaudulio. O šiandien truputi prakaitavo delnai, gal tiesiog tokia diena išpuolė Kaip būdinga visoms aukštoms viršukalnėms, vienoje pusėje giedra ir saulėta, kitoje apniūrę ir rūkas, taip ir čia neišimtis, vos pradėjus leistis žemyn link Vlorės, pradėjo daugėti debesų. Vlorėje buvome užsibookinę dviems naktims pakelės viešbutuką, bet... po pirmos nakties nutarėme nebebūti. Pirmas dalykas, nuo Vlorės nebe ta Albanija, čia vien turistinis popsas, kaip Palangoje, jeigu laikas būtų nevaržęs, būtume grįžę atgal, žemyn į tikrą Albaniją. Antras dalykas, pats viešbutis, pirmą kartą gyvenime booking.com platformoje daviau patį žemiausią įvertinimą, nors ir esu miegojęs įvairiose skylėse, tarkim Senegale. Bet čia buvo konkretus nusivylimas. Atliekant rezervaciją buvo nurodyta, kad kreditinė kortelė reikalinga tik rezervacijos patvirtinimui ir neatvykimo atveju bus „nuchardžinama“ 40% sumos, o mokėjimas vietoje. Vos tik atvykus „reception‘e“ paklausus ar dabar galiu susimokėti, ar išvykstant gavau atsakymą, „Niet Problem Friend“, kad visa suma jau nuskaičiuota nuo kortelės. Turbūt taip bando išlaikyti svečius. Viešbutukas priklauso sutuoktiniams, italui ir ukrainietei. Visas personalas atrodo, jog tik išėjęs iš Praveniškių, na bet dėl to negalime teisti, gal toks žmonių stilius, labai nekreipiame dėmesio. Kambario durys tiesiogine prasme užsirakina „pleistriuko“ pagalba, tai daiktus pasiimame kartu ir važiuojame vakarieniauti ir pasivaikščioti po Vlore pakrantę. Grįžus vidurnaktį į viešbutuką, buvo visa ko viršūnė, muzika visu garsu grojo iki 2-3 valandų nakties, nors viešbutis tuščias, tik mes ir besitūsinantys savininkai su personalu, na nesam labai lepūs triukšmui, galvoje pakentėsime, bet buvo ir kita problema. Pats viešbutukas, toks amerikietiško stiliaus, trijų aukštų, laiptai lauke, į aukštus patenkama per kiemą, balkonus, pirmame aukšte, tiksliau terasoje, „ale“ restoranas, kuriame degė milžiniškos kepsnynės, kažką savininkai grillino ir visi dūmai keliavo į kambarius. Vos pravėrus kambario duris, smogas buvo didesnis negu rusiškoje dūminėje pirtyje, visą naktį buvo baisu užmigti, kad nenutrokštume nuo dūmų, kvapas ir akių, gerklės graužimas, nepakeliamas. Po bemiegės nakties, ryte susipakavome ir išvykome, na tikrai nesame labai išrankūs, dažniausiai nakvojame palapinėse, bet sumokėjus 100eur už tokią prabangą ir dar su mažu vaiku, nutarėme sekančią naktį nebekentėti Na tokia tiesiog nemaloni patirtis, o kai viskas susideda į krūvą, viešbutis, pati Vlorė, visas turistinis popsas, po tos nuostabios ne turistinės, svetingos, nuoširdžios Albanijos apačioje, lieka keliauti toliau, link nuostabiosios Juodkalnijos. Ritinis vaizdas kieme, Ksamil Toliau į kelią Porto Palermo palūdimys ir įlanka Porto Palermo pilis / fortas Vietiniai gyventojai, kurių apstu. Trumpos maudynės šiltoje įlankoje.

Na ką, susidėliojau jau 2020 lengvą maršrutą. Planuose buvo trys kryptys šiai vasarai: 1. Ukraina-Rumunija-Bulgarija-Graikija-Turkija-Bulgarija-Rumunija-Moldova-Ukraina; 2. Ukraina-Gruzija-Armenija-Gruzija-Azerbaidžianas-Gruzija-Ukraina; 3. Rusija-Kazakstanas-Uzbekistanas-Turkmenistanas-Uzbekistanas-Kirgistanas-Kazakstanas-Rusija Pasirinkome 1 variantą (21-26 dienos), maršrutas dar pilnai nesudėliotas, bet jau griaučiai yra, jeigu kam įdomu prisegu PDF. Prieš kiekvieną kelionę pasidarau tokį "roadbooką", su planuojamais nuvažiuoti atstumais, laikais, koordinatėmis, kur sustoti, minimaliu aprašymu vietovės, rastu internete, dienos biudžetu ir t.t. Kaip sakant, dar dėliojamas. Antrą variantą pasilikom kitiems metams, o trečią, kad ir lengvas maršrutas padėliotas, be didelių bekelių, nusprendžiau palikti ateičiai, kai bus norinčių važiuoti kartu. Su vienu auto, atmečiau galimybę, dėl nenumatytų gedimų, nors ir prieš kiekvieną kelionę auto pilnai perpurtau ir perenku viską kas kelia įtarimą (kaip pvz. prieš Albaniją, perpurtymas kainavo 2000eur, visi nauji stabdžiai (diskai, kaladėlės, suportai), visi tepalai pakeisti, visur, žvakės, salnikai (galvų dangtelių, dėžės), variklio pagalvės, ~16 soilentblokų ir t.t.), bet... gal kuriais metais atsirras norinčių kartu į tą pusę, lengvai su šeima... ChernoMore Trip 2020.pdf

Šešta diena Ksamil [AL] 2019-liepos-29 Laisva diena "chillinam" Vaizdas iš Vilos į aplinkiniu "lušnynus, vilas" Diena be vairavimo, tai "šeimamobilis" ilsisi Poros eurų užkandukai prieš vakarienę, Albanija super vieta dėl maisto kokybės / kiekio / kainos santykio. Tolimesnė sala, Graikija, Korfu. Naktinis "lušnynas", bebūnant balkone/terasoje, daug veiksmo aplink vyko. Kas iš vietinių balkonuose vakarieniavo, kas įtartinas "makles" darė prie vis privažiuojančių automobilių

STAGE #11 Kaye Boubou - Wassadou. 360 km. Ryte, pakeliame droną, vaizdai įspūdingi, aplink kiek akys užmato horizonte vien baobabai ir kur ne kur stūgsantys kaimelių namai šiaudiniais stogais. Beskraidžiojant dronu ir besišnekučiuojant, ranka nusvyra ant pulto svyrtelės ir įlekiu su dronu į baobabus – propeleriam kaput, gerai, kad turiu atsarginius. Šiandienos maršrutas trumpokas, tik 360 kilometrų, apvažiuosime Gambijos apendicitą ir atsidursime pietinėje Senegalo dalyje. Didžioji dalis maršruto asfaltu, koks 30% sudaro bekelė savana ir žvyrkeliukai. Savana atrodo labia nekaltai ir lygiai, bet važiuojant reikia labia pasisaugoti, kolegos sugebėjo du ratus pramušti į vos pastebimas, išlindusias babobabų šaknis. Pakeliui kertame kelis kaimus, kaip visada, vietiniai vos tik pamato automobilius tolumoje, iškart susirenka prie keliukų, padalijame saldainių, tušinukų. Po dviejų – trijų valandų privažiuojame didžiausią ritinio Senegalo miestą – Tambacounda, maždaug Alytaus dydžio, turinčio apie 80.000 populiaciją. Vos tik įvažiavus į miestą pradedame čiaudėti, kažkokia alergija – galvojame, po keliolikos sekundžių pradeda griaužti akis, nesuprantame kas vyksta. Važiuojant gylin į miesta prasideda spūstis, automobiliai kemšasi, gatvės pilnėja žmonių, judame vos 5 km/h greičiu. Horizonte, iš keliolikos skirtingų vietų pradeda matytis juodi dūmai ir smogas, gaisras – galvojame, turbūt dėlto griaužia akis. Žmonių gatvėse vis daugėja, privažiavus sankryžą, pasigirsta keisti garsai, pasukame galvas į kairę, policijos pajėgos šaudo ašarines dujas į minias, iš minios skrenda krūša akmenų – riaušės, suprantame, kad reikia “tepti slides” kol turime sveikus langus. Prasideda skubi evakuacija iš miesto, kol kolega žemėlapyje/navigacijoje ieško išvažiavimo, bandau “sukinėti baranką” apvažiuodamas akmenimis užtvertas gatves. Bėda, kad iš miesto tik vienas išvažiavimas, grįžti atgal nėra prasmės, apvažiavimo aplink miesta irgi nėra. Gyvenamaisiais rajonais bandome aplenkti centrą, kur pagrindinės riaušės, bet vis atsiduriame akligatvyje – degančiomis barikadomis užtvertais keliais. Po gero pusvalandžio klajonių, randame išvažiavimą, bent taip galvojome. Važiajame kelis kilometrus ramiai, aplink negyvos dvasios, turėtumėm tuoj išlysti į pagrindinį magistralinį kelią – viskas ramu. Likus keliems šimtams metrų iki miesto pabaigos, kelio nebėra, pravažiavimas užtvertas medžiais, krūmais, šakom, akmenimis ir degančiomis padangomis, kelkraštyje, grovyje pilna žmonių su pagaliais. Du variantai, lėkti per ugnį arba per žmones. Mintyse greitai priimu sprendimą “spausti gazą” link griovio ir per žmones, per didelė rizika važiuoti per ugnį, nes laužas nemenkas. Vitiniai agresyviai nusiteikę, mojuoja su basliais, kad čia nėra pravažiavimo ir važiuoti atgal, atleke keli akmenys į mašiną, likus keliems centimetrams iki Toyotos kontakto su vietiniai, turbūt jie priima irgi protingą sprendimą, kad reikia atsitraukti, šiaip ne taip pralekiame, nekliūdė žmonių, bet gauname pylos per auto šonus, vejasi, mėto iš baslių, per veidrodėlį matau, kad po truputi tolstame – Laisvi, pabėgome. Gaila, foto ir video medžiagos nedaug turime, netas buvo galvoje. Užsienio žiniasklaida apie šį protestą rašė, kad vyriausybė priimė sprendimą, kad visiem bus privaloma turėti, važinėjant motoroleriais, vairuotojo pažymėjimus, todėl žmonės išėjo protestuoti. Pakalbėjus su vietiniais Senegale, bei Gambijoje – visiem juokinga, nes motorolerio pažymėjimui, nereikalingas joks egzaminas, tiesiog susimoki vietinių 50 centų ir jį gauni, sako, per daug būtų naivu tikėti, jog riaušės vyko dėl to, tiesiog čia įvyko eilinis, nuversto prezidento, šalininkų maištas. Viskas jau gerai, pulsas ir spaudimas normalizavosi, skubame toliau, šio vakaro bivuakas bus kempinge netoli Wassadou miestelio, prie Gambijos upės (dar Senegalo teritorijoje), norime gauti namuka, reikia dušo. Gamta po truputi keičiasi, savanos pereina į džiungles, važiuojame tarp palmių ir milžinišku termite kupstų, siekenčiu 2-3 metrus. Aišku, namuko negavome, overbooked, nakvosime vėl palapinėse, kempingas įsikūręs įspūdingoje vietoje, ant Gambijos upės skardžio, užvalgome vietinės vištienos su “š” išvaizdos padažu, dienos patirtų įspudžių dalijimasis su kolegomis. Nuo šios dienos, kažkas atsitiko su Samsung S7 kamera, turbūt nuo karščio deformavosi lešis, nuotraukose atsirado daug chromatinių aberacijų, bluro bei pereksponavimo. Įspūdinga gamta aplink, “š” išvaizdos vištiena, kolegos, alus, pokalbiai – Labanakt! Ryt laukia Gambija.

Vakarinis vaizdas iš vilos balkono į "lušnynus" ir Jonijos jūrą.

Stabtelėjome prie Šv. Nikolo bažnyčios Lekiam toliau žvyrkeliukais Ksamil - Jonijos jūra Vakarienė, šio regiono TOP2 jūros gėrybių restorane, trims asmenims su gėrimais, salotom ir jūros gėrybėm - Total 25eur

Penkta diena Permetis [AL] – Kasmil [AL]: 130km (T2581km) 2019-liepos-28 Kadangi atostogos, labai neskubame keltis. Rytas, apie 9 val., saulė gan aukštai kepina, temperatūra jau pakilusi iki ~24C. Pajudame iš Permečio miestelio link Ksamilo kurorto. Ksamil'as, vienas iš gražiausių kurortinių miestelių prie Jonijos jūros, bet vienas ir iš skurdžiausių, masinis turizmas, dar nedaug nuo Vlorės žemyne pasistūmėjo, turbūt reikės dar kokių 4-5 metų, kad Ksamil būtų sugadintas turizmo. Šiandienos maršrutas tik 130 km, serpantinais, žvirkeliukais, kai kur asfaltu, bet užtrukom visą dieną, turbūt ilgiausias važiavimas iš visos kelionės, vidutinis greitis siekė 20-30km/h. Pakeliui aplankėme garsiąją „Blue Eye“, tikėjomės rasti ten ramybę, bet nepamirškime, kad važiuojame pačiu piko metu – rugpjūčio mėnesį, tai žmonių buvo daugiau nei Palangoje prie tilto. Žydrosios akies šaltinis – tai iš nenustatyto gylio vanduo nuolat veržiasi taip greitai ir gausiai, kad iš niekur nieko prasideda upė, vanduo be perstojo kyla į viršų su tokia jėga, kad net susidaro vandens kupolas. Prieš kelis metus, sausą vasarą, šaltinis buvo išdžiuvęs, jei gerai pamenu, žmonės buvo nusileidę į 50 metrų gyli ir dar nesimatė "dugno". Suvalgome ledų, ilgai būti nėra noro tokioje žmonių knibždalinėje ir judame į Ksamil'ą. Pakeliui aplankome, šale Mesapotamo miestelio esančia Šv. Nikolo ortodoksų bažnyčią, pastatytą 1225 metais. Ksamil‘e turim išsinuomavę Vilą, porai naktų, su vaizdu į lušnynus ir žydrą Jonijos jūrą – pailsėsime. Pakelės vaizdai Žydroji akis "Blue eye"

Labas, su kokiu softu filmuką jungėt? Gražiai ir paprastai žiūrisi. Kaip draugauja su failais iš skirtingų įrenginių, skirtingom rezoliucijom? Man vis nekyla ranka "Trip to Gambia" sujungt, visos programos gremėzdiškos, kiek bandžiau... nerandu kažko paprasto ir patrauklaus.

Labas, žiūriu dar su 80ta. Niekas nenupirko? Skelbimas mačiau seniai dingęs, galvojau parsidavė.

Bėda kad Alžyras tai "šimtą" metų izoliuotas. Ten nepravažiuosi. Negeris irgi problematiškas, Mali žaidžia ten karą, be eskorto neleis, nebent kas pasikeitė. O šiaip tai šios kelionės autorius gyvena Gambijoje, tai pro ten reikia prasukt Važiuojant populiariu maršrutu, palei pakrantę, nedarant zigzagų, gaunasi 18-20k km O pro kitą pusę, vsžiuojant legaliai, sudėtingiau, vien Egipte carnetas 200%. Ir aplamai, vakarine pakrante mažiau šalių dėl privalomo carnet.

Kažkur plius 6000km negu, kad galvojau. Gaila, į pusantro mėn. nei kaip neina sutilpt.... i daugiau laiko nėra.

Žemėlapį, Tamsta, įsijunkite pažiūrėti Pats trumpiausias maršrutas yra 18.000km, tuesiai varant nieko nematant. Normaliai važiuojant nuo LT iki Gambijos jau 10.000km, ir tai ne pusiaukelė.

čia ta Žilvos kelionė, kur kalbėjo prieš pora metų, jog nori į PAR? Kiek laiko planuojat? Kaip ir domintų... Ar yra galimybė jungtis prie esamo ekipažo? Aišku viskas priklauso, kokia planuojama kelionės trukmė.

Šita gera, priminė Mauritaniją

Super kelionė. P.s. tiesiog dedi 10 foto paskelbi pranešimą ir kitas 10 foto kitame pranešime.