Jau beveik metai kai pardaviau vieną bekelės legendą, Disco3, ir įsigijau kitą TLC100. Po patvarkymų susijusių su popirkiminiu paruošimu dar nieko parašyti negalėjau, per žalias buvau, dabar gi sugrįžęs iš 12000km kelionės parašyti turiu ką. Jei manote, kad liaupsinsiu šimtinį – ne, pasistengsiu būti kuo objektyvesnis. Pradėsiu nuo skausmingiausios Disco vietos – variklio. Pirma mano nuomone, 2,7TDV yra per daug mazgų sunkiai remontuojamų paprastais įrankiais tiesiog garaže ar kelionėje, kas turėtų atitikti vardą Discovery. skriemuliai be fiksavimo šponkių (nežinau kaip lietuviškai vadinasi) turi būti fiksuojami spec įrankiais ir užveržiami pakankamai stipriai, kas trukdė konstruktoriams skriemulius sudėti klasikiniu būdu nesuprantu, EGR vožtuvai yra visuotinis blogis, tik Disco variklyje jų dvigubai daugiau , silpna vieta yra vamzdis tarp išmetimo kolektorių, aušinimo sistemos plastmasinė dalis viršuje sprogsta kartais, mat prie variklio varžtais yra prisukta tik viena tos dalies pusė (ji suklijuota iš dviejų gabalų), apatinė plastmasinė dalis nesproginėja, jos abu suklijuoti gabalai yra varžtais prisukami. Na ir didžiausias blogis ir visų šių variklių turėtojų baimė – alkūninis velenas ir su tuo susijęs tepalo slėgis. Šiam varikliui tepalo slėgio lempikė užsidega slėgiui nukritus žemiau 0,7bar!, o prie 0,8, 0,9 vairuotojas nieko neįtars, o slėgis tai kritinis esant vidutinėms apsukoms. Tepalo slėgio parodymo prietaiso ar manometro nėra visai, vairuotojas juk kvailas, kam jam tas parodymas, pakaks lempikės ir čia tokiam jautriam tepalo slėgiui varikliui! Tepalo lygio daviklio taip pat nėra, o variklis labai jautrus tepaliniam badavimui. Niekas juk netrukdo konstruktoriams įdėti aukštesnio slėgio siurblį ir palaikyti aukštesnius parametrus, bet man rodos, kad tai padaryta tam, kad aprūpintų ciklą: gedimas – pirkimas – keitimas – ir vėl į pradžią . Dėl laisvos vietos po kapotu kalbėti neverta, automobilio savininkas, jei krapštosi su savo mašina, žino kaip daug ką susitvarkyti ir esant atviram kapotui o ne nukeliant kėbulą nuo rėmo, ko nepasakysi apie servisus . Dažnas gedimas – interkūlerio šlango trūkimas, bet jis ne bėda – keičiamas lengvai, tik kelionėje tai vis gi trūkumas. Taigi – Disco variklis 2,7TDV yra didelis trūkumas palyginime su šimtinio varikliu 1HD-FTE. Kokie gi šio variklio trūkumai ir privalumai? Trūkumai du – silpniau traukia iš vietos, daugiau ryja. Paskirstymo diržą pakeisti paprasta, nereikia net ventiliatoriaus nuiminėti, vairo stiprintuvas ir kuro siurblys sukasi ne nuo diržų o tiesiogiai nuo dantračių, kondicionieriui ir šildymo pompai vienas diržas, o generatoriui ne tik atskiras diržas, o du lygiagretūs diržai, t. y. nutrūkus vienam generatorius vis vien suksis, tik su kiek pacypiančiu vienu diržu. Vandens pompa sukasi tiesiogiai nuo dantračių, cirkuliacijos dingimas nebaisus. Dar pora įdomių dalykų: EGR linija neturi aušintuvės, karštos dujos eina tiesiogiai į oro paėmimą, užtat oro paėmimo dalis visa aliumininė. Taip pat šis variklis neturi pakaitinimo žvakių, užvedimui palengvinti žiemą yra galingu kaloriferiu pakaitinamas oras prieš kolektorių. Dar džiugina du prietaisai – skydelyje manometras tepalo slėgiui ir voltmetras įtampai bei tepalo lygio karteryje lempikė. Vienas iš privalumų tolimiems kraštams – mažesnis jautrumas kuro kokybei, čia dar ne common rail, o klasikinis dyzelis. O jei kuro filtras ir pasikišo, jį pakeisti 5 minutės, po pakeitimo rankine pompa papumpuoji kuro ir užkuri iš pirmo karto Pakaba: Pas Disco pneumo, Pas 100-tinį hidro. Pneumo žymiai minkštesnė, nes amortizuojama tiesiogiai, o hidropakaboje dalį svorio laiko spyruoklės ar torsionai, dalį palaiko hidraulika, bet tam, kad sugerti smūgį dalis skysčio iš amortizatoriaus turi vamzdeliu pereiti į hidroakumuliatorių ir dėl hidraulinio pasipriešinimo yra šioks toks kietumas. Yra hidraulinėje pakaboje dar toks dalykas kaip pakabos kietumo valdymas, t. y. palaipsniui nui comfort iki sport (labai kieta), bet aš to privalumu nelaikau, pas mane visuomet įjungta comfort padėtyje. Sugedus pneumai ir ją pataisius, kompresorius pripūs ir nuvažiuosi, o sugedus hidrai (kaip man buvo prie Bozoi, lūžo amortikas) skystis išbėga, ir jei pasisektų sutvarkyti, reikia dar skysčio surasti, ir jo jokioje parduotuvėje nenupirksi, tik Toyota atstovybėse – Special Toyota Product . Tik pas hidrą privalumas tas, kad ir jai neveikiant mašina nenusėda visiškai, ir galima iš bėdos važiuoti. Važiuoklė: Pas 100'tinį paprastesnė – gale nedalomas tiltas, ant kardanų nėra granatų, tik kryžmės, kurias kartą per metus reikia prišpricuoti tepalo. galiniame tilte yra rankiniu būdu įjungiamas blokavimas, razdatkė mechaninė, 1 padėtis normali, N ir su palėtiniu bei tarpašiniu blokavimu. Greičių dėžė beprobleminė kaip ir pas Disco, tik 4 bėgių, dėl to kiek juntamas bėgių jungiojimas įsibėgėjant. Pas naujesnius 100'tinius jau stovi 5 bėgių dėžės, sako su jomis malonesnis pagreitis. Ratų guolių kaina visiškai nepalyginama ir pas 100tinį jie išardomi, t. y. juos galima paveržti esant reikalui. Priekiniai stabdžiai 4 cilindriukų, čia nepataupyta. Kėbulas: TLC100 rūdija žymiai labiau nei Disco. Tragiškai labiau . Pas mano Disco nebuvo nė vienos rūdelės, o čia jau reikia pasirūpinti. Posparniai 100'tinio tragiški, uždengia tik dalį arkos iš apačios, purvas į priešrūkinius žibintus iš apačios tėškiamas tiesiogiai. Jei su gamyklinėmis Disco dugno apsaugomis dar galima kur kiečiau važiuoti, jos metalinės ir pakankamai stiprios, tai 100'tiniame priekinė kietai atrodanti apsauga plonos skardos su privirintais standumo profiliukais, kitos apsaugos plastmasinės iš pakankamai trapaus kompozito. Pas Disco ant stogo bagažinės užlipti galima lengvai ir be kopėčių, nuo bamperio atsistojant ant galinio numerio stogelio, o pas 100'tinį be kopėčių – niekaip. Atskira pastaba triukšmo izoliacijai – nepalyginama, turiu galvoje Disco viduje žymiai tyliau. Užtat šimtiniame sėdėti yra kažkiek aukščiau, kiek mažiau supa, ir yra jausmas, kad vairuoji gerokai didesnę mašiną Salonas: Pas 100'tinį viduje žymiai erdviau, bet ar tai geriau dar klausimas . Salone 100'tinis turi tris privalumus prieš Disco – porankis tarp priekinių sėdynių (dvigubas, gerokai didesnis ir patogesnis), antras ir labai svarbus privalumas – patogumas yra rankenos ant priekinių stoikių. Aš nesinaudoju, bet šturmanui labai tos rankenos trūko Discoveryje. Ir trečias privalumas tai priekinės sėdynės, nors kaip privalumas jis yra nežymus, pati sėdynė yra patogesnė 100'tiniame, o sėdėjimas prie vairo – Discoveryje, pati sėdynių oda 100'tiniame yra tikrai natūrali, o Discoveryje, manau, ne (bent jau maniškio Disco4 salono). O jei žiūrint tolimų kelionių prasme, tai 100'tinio salonas yra visiškai tam nepritaikytas. Pas Disco puodelius galima pastatyti patogiai priekinės konsolės laikikliuose, išėmus įdėklus ten telpa ir dideli buteliai, butelius galima pastatyti ir durelėse/ Pas 100'tinį gi į puodelių laikiklius įstatysi tik puodelius ar mažus buteliukus, tie laikikliai nepatogioje vietoje, priekinių durelių kišenės mažos, į jas nieko doro netelpa j galinese durelėse kišenių iš viso nėra. Galinės sėdynės tik susilenkia per pusę ir pasikelia, tad tuščioje mašinoje nepamiegosi išsitiesęs, kai Disco galinės sėdynės susideda į lygų bagažinės dugną. Tolimoms kelionėms aš išimu sėdynes, kad daugiau kelioninės mantos tilptų, taigi į Disco vietą po miegojimo konstrukcija telpa žymiai daugiau nei pas 100'tinį. taip pat pas Disco bagažinės zonoje yra labai patogus dalykas miegamajam ko labai trūksta 100'tiniui – lentynėlės su daiktadėžėm. Nors pats salonas 100'tiniame yra platesnis net 20+ cm, dėl to vis vien nėra patogesnis miegojimui dviese. Nebent trįse būtų geriau, bet aš kolkas dar tiek neištvirkęs, ta galimybė tegu lieka senatvei . Vairavimas: Pas Disco labai daug atlieka automatika, o pas 100'tinį reikia kažkiek pagalvoti ir padirbėti pačiam (blokiruotės, razdatkė), nėra jokių terrain response. Privalumas tai ar trūkumas negaliu pasakyti, terrain response naudojau labai retai. 100'tini rankinis stabdis mechaninis prieš Disco elektrinį, čia, manau pliusas paprastumui, bet atsvara tam elektra valdoma vairo kolonėlės padėtis pas 100'tinį. Apžvalga panaši. Pravažumui dėčiau pliusą Discoveriui, bet tas pravažumas yra dėl gausios automatikos, kuri yra ir nepatikimumo faktorius. Apibendrinant – nors 100'tinis yra ir mažiau patogus tolimoms kelionėms, dėl savo atsparumo įvairioms negandoms jis tam labiau tinka. Žymiai ramiau važiuoti kai nereikia vairuoti įsiklausant į variklio darbą ir bijant bet kokių keistesnių garsų o dėmesį skiriant kelionei ir įspūdžiams. Aišku, ekspedicijoms galima paruošti tiek vieną tiek kitą mašiną, vienai pastatant galingesnį tepalo siurblį, parenkant kitus nei siūlo gamintojas tepalus, pristatant daviklių ir pan., kitai mašinai gerokai patobulinant saloną, bet baisu, kad Discoveryje visgi visų sisteminių variklio problemų išgaudyti visgi nepavyks, todėl ir pasirinkau paprastesnę, mažiau gendančią (dėl paprastumo) ir labiau kvailiams atsparią mašiną, kurios dalių pasiekiamumas yra geresnis dėl jos paplitimo mažiau civilizuotuose kraštuose. Tačiau kaip bebūtų, Disco vairuotojai yra žyyymiai labiau techniškai pasikaustę nei 100'tinių vairuotojai, tai didelis privalumas vairuotojui, kuris, matyt, paremtas automobilio trūkumais bei gedimais ir būtinybe juos pašalinti. Dėl tos pačios priežasties, mano nuomone, Land Rover Discovery3 ar 4 o gal ir naujesniems labiau tiktų pavadinimas ne Discovery o Adventure ir vidutiniškai techniškai pasiruošę vairuotojai jais galėtų "discoverinti" nebent offroad parkus ar netolimas vietas nuo civilizuotų servisų, degalinių ir evakuatorių. O su 100'tiniais, vėl gi mano nuomone, gali tas pats vidutiniškai techniškai pasiruošęs vairuotojas išvažiuoti žymiai toliau nelabai pergyvendamas kokį kurą užsipils ar koks tepalas pakeitimui bus kokiame pakelės servisiuke. Būtų gerai straipsnelį pagražinti nuotraukomis, bet Disco jau nebeturiu, o dabintis vien 100'tinio nuotraukomis būtų neobjektyvu
