VMatas

Kadangi keliai rytų link uždaryti tai teko pasivažinėti po Graikiją ir šiek tiek po Albaniją.

Bendri įspūdžiai:

a) karšta;

b) nuobuodoka;

c) pernelyg daug žmonių ir per arti civilizacija:)

Dar kartą - netraukia. Na bet filmukas atsiminimams susuktas - tebūnie šalia kitų. 

Labai teisinga tema :) Irgi planuoju ten būti kadangi planuota kelionė po Kazachstaną nuėjo velniop...

Daugiau info apie Estiją ir galimas stovyklavietes galima rasti čia:

https://www.loodusegakoos.ee/where-to-go/search-options

Kelmai kadangi skirtingi į keliones važinėjas abu, va ir prireikė. Kodėl vežiuojuos galinius kelmus - jei bus šakės guoliui lauko sąlygom be preso praktiškai neįmanoma nieko padaryti. Priekinę stebulę imu tik vieną - jos vienodos. Praktiškai imu tai be ko negalima pajudėt iš vietos jei kas bus ne taip: kuro siurblys bake, kelmai, priekinė stebulė, generatorius, starteris(automatui labai aktualu ), senas kompresorius, bet veikiantis na ir šiaip visokios smulkmenos bei SDD. Aišku visko nepasiimsi, bet kažkiek problemų galima eliminuoti priklausomai nuo auto. Kaip pradėti - pasirinkti norimą vietą ir važiuoti, toliau viskas vyks savaime. Svarbiausia(bent jau mano manymu) nevažiuoti vienam, nes paskui gali tekti toli eiti traktoriaus kai esi vienas

Kas dėl trasų tai daug skaitau rusiškų puslapių, nors tiesą sakant labai dažnai aprašymuose sunkumai būna perdėti. Atspėti iš anksto kaip bus konkrečioje vietoje jei nėra aprašymo praktiškai neįmanoma, sprendimus tenka priimti vietoje. Detalias trasas  darausi palydovinių nuotraukų ir Genštabo pagrindu, paprastai tam naudoju SAS Planet http://www.sasgis.org/sasplaneta/, na ir prieinamus Garmin žemėlapius, tame tarpe OSM. Jei Genštabe ar OSM yra keliukas ar takelis reiškia jis kažkaip pravažiuojamas Asmeniškai manęs miestai pernelyg netraukia, valanda-dvi ir važiuojam ten kur laisvė nuo žmonių. 

Iš lengvų galimų kelionių pirmai pradžiai(nesakau kad ten neina surasti labai padorių sunkumų ) siūlyčiau Kareliją, Kolos pusiasalį, Kazachstaną, Gruziją, tą patį Kirgizstaną... Va mes vėl į Kazachstaną trauksim - mano manymu tai maloni, lengva ir labai graži vaizdais kelionė

Sunkus atvejis - aš gyvenu ne Lietuvoj... Tikiuosi kad ir taip pakankamai detaliai parodžiau kas prie ko, įskaitant ir filmuką

D3 važiavom trise, maistą ir kurą dalinom į tris dalis. Žmogui išėjo po 500 eurų Į tai neįskaičiuota: Varžto gaminimas Karakole, vairo stiprintuvo remontas Biškeke, suvenyrai ir lauktuvės - tiesiog "gryna" šios konkrečios kelionės kaina. Aišku jei dar niekada taip nekeliauta pirminės išlaidos viskam ką reikia turėti su savim bus nemažos. Kirgizijai iš esmės tiks bet koks SUV'as ar netgi geras mikroautobusas(išskyrus Inilčeko slėnį), kažkokio ypatingo pravažumo ten nereikia. Na dar tarkim iki Karakolo slėnio galo nuvažiuoti nepavyks, gal dar kažkur teks sustoti, bet Tian Šanio grožį pavyks pamatyti neabejotinai. 

Man asmeniškai didžiausią įspūdį paliko Inilčeko slėnis ir kelias iki jo, karšti šaltiniai prie Kaindy upės, Barskoon slėnis ir plokščiakalnis, Suek perėja bei kelias nuo Naryno iki Moldo-Ašuu perėjos.

Ką dar noriu pamatyti ir tikiuosi pamatyti/pravažiuoti - tai Arabel plokščiakalnis, kelias palei Uzengegušo upę ir Kinijos sieną, Kel-Suu ežeras ir Tereko slėnis. Bet tai ko gero tik 2022 metais... Šie metai tai Kazachstanas, 2021 kol kas nesakysiu

Jei dar bus klausimų - klauskit

Iš šaunuolių girdžiu

Na ir jei dar kas nors nematė - video:

http://www.youtube.com/watch?v=mmzmT2wKMHw

Na mano jau ir plika, ir žila Važiuokite ir pas jus bus tokios kelionės

Rytas po audringos nakties buvo nejaukus. Nors kai kas gretimoj palapinėj knarkė net per didžiausius žaibus Po greitų pusryčių susipakavome ir pasukome link šiaurinio ežero kranto, kuris yra statesnis. Dėka to galėjome pasigrožėti ežeru, nors oras ir toliau buvo šiaip sau. Vėl perėja, toliau slėnis ir galų gale normali automagistralė. Likus iki Biškeko maždaug 80km sustojame pavalgyti. Keičiu pakabos daviklių traukes iš offroadinių į standartines - paaukštintos pakabos mums jau nebereiks. Kad būtų patogiau, pasuku vairo ratą iš pradžių į vieną pusę, paskui į kitą. Kai išeiname iš valgyklos po priekiu alyvos bala - ištekėjo vairo stiprintuvo skystis... 

Lenktyniaujam su turistų mikrikais - taip ir nepavijom

Mes irgi galim

O ten yra Kruzeris

Tai tik dalis serpantino

Iš arčiau

Mes Moldo-Ašuu perėjoje

Vaizdas į Naryno slėnį kuriuo neseniai važiavome

Kelias link Son-Kul ežero

Ežeras ir vienas iš daugelio tabunų

Mažas taškas centre tai mūsų stovykla ir D3

Ežeras tikrai didelis

Toiau kelias iš Naryno mus vedė iki aukštikalnių ežero Son-Kul. 

Kažkoks vietinis didvyris - nebuvo laiko sustoti apžiūrėti iš arčiau

Narynas jau už Naryno

O čia Naryno miestelis

Ten priekyje irgi Naryno slėnis

Keista Naryno spalva po lietaus

Sodas ar šiaip medžiai auga?

Kalnai priekiniam fone man primena Ustiurtą…

Mums į dešinę

Už šio tarpeklio prasidės serpantinas

Jau prasidėjo

Burchano, o vėliau Naryno slėnis nebuvo ypatingai dosnūs vaizdais - oras popiet pagedo, o sekančią dieną praktiškai visą laiką mus merkė lietutis. Nors pati pradžia buvo graži, tai ir Arabel ežeras, ir nusileidimas stačiu serpantinu nuo Arabel perėjos, ir Burchano slėnio vaizdai nuo perėjos. Kad nebūtų taip liūdna pagedus orui Disko pakaba nukrito ir pasikelti atsisakė. Praradome kelias valandas - priežastis buvo pakankamai banali, nors ir sunkiai diagnozuojama. Paprasčiausiai oro paėmimo vamzdelis kažkur pakeliui iki kompresoriaus užsilydė nuo netoliese einančio išmetimo vamzdžio. 

Suek perėjoje reikėjo apsispręsti ką daryti toliau. Suplanuotas maršrutas vedė tolyn į Arabel plynaukštę ir toliau, išilgai sienos su Kirgizija. Bet laiko katastrofiškai trūko - vėliausiai 24 rugpjūčio mes turėjome būti namie, o šiandien buvo jau 13. Laiko beliko tik sugrįžti namo - o dar po truputį pradėjo pulti pakabos klaidos. Kažkas buvo ne taip su pneumatika - bet nebuvo konkrečios klaidos rodančios galimą priežastį. 

Nusileidome iki Arabel plynaukštės, kad bent viena akim pažiūrėti kaip ten viskas atrodo. Čia vėl apsireiškė klaidų porcija - tai padėjo galutinai apsispręsti grįžti atgal į perėją. Bet tai ką pamatėme buvo jau mūsų..

[

Tuz-Kel ežeras liko už mūsų - šiandien mes važiuojam į Barskoon slėnį. Laikas pradeda spausti, ir man kirba klausimas ką darysim toliau - važiuosim į Arabel plynaukštę ar jau pradėsim sukti ratą namų pusėn? Norėtųsi pasidairyti po plynaukštę, o po to pravažiuoti palei Kinijos sieną, bet sveikas protas kužda kad nespėsim. Klausimas vėliau išsisprendė pats savaime:)

Kelias į slėnį žvyrkelis, bet niekuo ne blogesnis nei asfaltas. Kanadiečiai, kasantys auksą Kumtoro kasykloje kelią nuolat prižiūri, laisto kad nebūtų dulkių, greideriuoja - duobių ir "tarkos" su žiburiu nesurasi. Pirmas sustojimas - ties Barskoon kriokliu bei paminklu Gagarinui. Ne tik Gagarinas, bet ir kiti kosmonautai šiame slėnyje ilsėdavosi. Krioklys įspūdingas, bet vėlgi laiko stoka neleidžia pabandyti nueiti iki jo - tam praktiškai reiktų visos dienos ten ir atgal. Krioklys turi labai romantišką pavadinimą - krioklys "Šampano purslai" Slėnyje yra dar keli kriokliai ir pavadinimais jie neatsilieka: "Barso ašaros", "Aksakalo barzda". 

Kol kas esame 2300m aukštyje - o mūsų priekyje dar laukia sunkus kelias. Iš pradžių pakilsime į Barskoon perėją(3819m), po to pavažiuosime Barskoon plynaukšte (maždaug 3700-3800m aukštis) ir tada kilsime į Suek perėją. Tai 4020 metrų virš jūros lygio - nedrąsu net pagalvoti kad į tokį aukštį galima užvažiuoti mašina, netgi lengvaja. Kelias be problemų tai leidžia Varikliui trūksta oro, žymiai lėčiau ima apsukas, serpantinuose kaista - tenka šaldyti šildant saloną Bet užvažiuojame - ir vidinio Tian-Šanio vaizdai viska atperka. 

Didžiausias krioklys kurį matėme - o Kirgizijoje yra ir didesnių

O kas trukdo?  Tiesiog susiplanuoti ir važiuoti  

Na čia kaip pažiūrėti... Pakankamai sudėtinga turėti laiko ne mažiau kaip mėnesį. O jei važiavimas iki tikslo pernelyg išsitęsia tada nepamatai to ka galėtum pamatyti. Iš esmės ir neskubėjom pernelyg, bent jau mano nuomone. Bet jei sutarėm išvažiuoti konkrečią valandą, tai ir stengiamės kad taip įvyktų. O jie kaip rudeninės musės - maždaug o kas čia tokio, jei susivėlinsim:) Va kolegos iš TLC kitąmet jau net trijų savaičių ištaikyt negali.. Taip kad tolimos kelionės nėra toks paprastas reikalas.