VMatas

Kadangi keliai rytų link uždaryti tai teko pasivažinėti po Graikiją ir šiek tiek po Albaniją. Bendri įspūdžiai: a) karšta; b) nuobuodoka; c) pernelyg daug žmonių ir per arti civilizacija:) Dar kartą - netraukia. Na bet filmukas atsiminimams susuktas - tebūnie šalia kitų.

Labai teisinga tema :) Irgi planuoju ten būti kadangi planuota kelionė po Kazachstaną nuėjo velniop... Daugiau info apie Estiją ir galimas stovyklavietes galima rasti čia: https://www.loodusegakoos.ee/where-to-go/search-options

Kelmai kadangi skirtingi į keliones važinėjas abu, va ir prireikė. Kodėl vežiuojuos galinius kelmus - jei bus šakės guoliui lauko sąlygom be preso praktiškai neįmanoma nieko padaryti. Priekinę stebulę imu tik vieną - jos vienodos. Praktiškai imu tai be ko negalima pajudėt iš vietos jei kas bus ne taip: kuro siurblys bake, kelmai, priekinė stebulė, generatorius, starteris(automatui labai aktualu ), senas kompresorius, bet veikiantis na ir šiaip visokios smulkmenos bei SDD. Aišku visko nepasiimsi, bet kažkiek problemų galima eliminuoti priklausomai nuo auto. Kaip pradėti - pasirinkti norimą vietą ir važiuoti, toliau viskas vyks savaime. Svarbiausia(bent jau mano manymu) nevažiuoti vienam, nes paskui gali tekti toli eiti traktoriaus kai esi vienas Kas dėl trasų tai daug skaitau rusiškų puslapių, nors tiesą sakant labai dažnai aprašymuose sunkumai būna perdėti. Atspėti iš anksto kaip bus konkrečioje vietoje jei nėra aprašymo praktiškai neįmanoma, sprendimus tenka priimti vietoje. Detalias trasas darausi palydovinių nuotraukų ir Genštabo pagrindu, paprastai tam naudoju SAS Planet http://www.sasgis.org/sasplaneta/, na ir prieinamus Garmin žemėlapius, tame tarpe OSM. Jei Genštabe ar OSM yra keliukas ar takelis reiškia jis kažkaip pravažiuojamas Asmeniškai manęs miestai pernelyg netraukia, valanda-dvi ir važiuojam ten kur laisvė nuo žmonių. Iš lengvų galimų kelionių pirmai pradžiai(nesakau kad ten neina surasti labai padorių sunkumų ) siūlyčiau Kareliją, Kolos pusiasalį, Kazachstaną, Gruziją, tą patį Kirgizstaną... Va mes vėl į Kazachstaną trauksim - mano manymu tai maloni, lengva ir labai graži vaizdais kelionė

Sunkus atvejis - aš gyvenu ne Lietuvoj... Tikiuosi kad ir taip pakankamai detaliai parodžiau kas prie ko, įskaitant ir filmuką

D3 važiavom trise, maistą ir kurą dalinom į tris dalis. Žmogui išėjo po 500 eurų Į tai neįskaičiuota: Varžto gaminimas Karakole, vairo stiprintuvo remontas Biškeke, suvenyrai ir lauktuvės - tiesiog "gryna" šios konkrečios kelionės kaina. Aišku jei dar niekada taip nekeliauta pirminės išlaidos viskam ką reikia turėti su savim bus nemažos. Kirgizijai iš esmės tiks bet koks SUV'as ar netgi geras mikroautobusas(išskyrus Inilčeko slėnį), kažkokio ypatingo pravažumo ten nereikia. Na dar tarkim iki Karakolo slėnio galo nuvažiuoti nepavyks, gal dar kažkur teks sustoti, bet Tian Šanio grožį pavyks pamatyti neabejotinai. Man asmeniškai didžiausią įspūdį paliko Inilčeko slėnis ir kelias iki jo, karšti šaltiniai prie Kaindy upės, Barskoon slėnis ir plokščiakalnis, Suek perėja bei kelias nuo Naryno iki Moldo-Ašuu perėjos. Ką dar noriu pamatyti ir tikiuosi pamatyti/pravažiuoti - tai Arabel plokščiakalnis, kelias palei Uzengegušo upę ir Kinijos sieną, Kel-Suu ežeras ir Tereko slėnis. Bet tai ko gero tik 2022 metais... Šie metai tai Kazachstanas, 2021 kol kas nesakysiu Jei dar bus klausimų - klauskit

Iš šaunuolių girdžiu

Na ir jei dar kas nors nematė - video: http://www.youtube.com/watch?v=mmzmT2wKMHw

Na mano jau ir plika, ir žila Važiuokite ir pas jus bus tokios kelionės

Mūsų stovykla U-f-f, Aktobė - Rusija jau netoli Stovykla neužilgo už sienos Eilinis saulėlydis Įtartinai panašu į Kazachstaną - bet mes Rusijoje Dar važiuoti ir važiuoti Maudomės Volgoje Daug sakantis gyvenvietės pavadinimas Kažkur Rusijos keliuose

Kelias tiesus kaip strėlė Kosminio ryšio centras Būtų įdomu, bet į miestą niekas mūsų neįleis Buvome Aralske Visai nuobodi stepė n+1 kartą Visai nuobodi stepė n+2 kartų Visai nuobodi stepė n+n kartų Vakaras stepėje Kryptis kažkurlink Saulėlydžio spalvos

Na štai ir istorijos pabaiga - atėjo laikas konkrečiai judėti namų link. Penktadienio rytą po pusryčių atėjome patikrinti kaip mūsų Disko - viskas buvo gerokai pajudėję į priekį. Vairo stiprintuvas buvo jau beveik perrinktas, bet dar nemažai reikėjo padirbėti. Kad nestovėti meistrui už pečių nuėjome apžiūrėti Biškeko. Žinančių žmonių nuomonė pasitvirtino - iš esmės nieko įdomaus ten nėra, na bet patikrinti reikėjo... Su remontais viskas buvo baigta tik vėlai vakare, Tojotos centre mums padarė suvedimą ir iškart pajudėjome sienos link. O toliau buvo nuobuodūs 2000km per centrinį Kazachstaną, kur visą laiką tematai stepes, retkarčiais paįvairintas kalvomis. Pravažiavome šalia Baikonuro - "Sojuzo" startas turėjo būti už kelių dienų, bet mums tai niekaip netilpo į grafiką - gal kitąmet prisitaikysim. O ir tai tektų žiūrėti per gerą nuotolį - na bet vis tiek būtų įdomu:) Grįždami dar užsukome į Maskvą, bet Maskovos centras ruošėsi vėliavos šventei bei Maskvos dienoms - visa Raudonoji aikštė buvo užtverta, pilna žmonių. Dar pora dienų ir mes jau buvome namie:) Tai buvo šauni kelionė - Tian-Šanis nuostabi vieta ir linkiu visiems jį pamatyti iš arti. O mes dar pakartosim - turim nuvažiuoti ten kur dar nenuvažiavom:) Nepatikrinom kam šis mauzoliejus Ir vienas lauke karys Nauji sunkvežimiai iš Kinijos Ant to tolimo kalno prisivijom lenkus ir vėl kurį laiką važiavom kartu Laukai, stepės, kalvos... Ir tai kartojasi... Šitą batyrą matėme pakelėse n kartų.. Karvėms pertvėrė stepę Įvažiavimas į Kyzyl-Orda Syr-Darjos vandenyse plaukia Narynas, išilgai kurio mes važiavome

Neužilgo bus perėja Vaizdas nuo perėjos ... Naktį čia buvo selė ... .... Paskutinė perėja Bėda atsitiko Viskas jo rankose

Rytas po audringos nakties buvo nejaukus. Nors kai kas gretimoj palapinėj knarkė net per didžiausius žaibus Po greitų pusryčių susipakavome ir pasukome link šiaurinio ežero kranto, kuris yra statesnis. Dėka to galėjome pasigrožėti ežeru, nors oras ir toliau buvo šiaip sau. Vėl perėja, toliau slėnis ir galų gale normali automagistralė. Likus iki Biškeko maždaug 80km sustojame pavalgyti. Keičiu pakabos daviklių traukes iš offroadinių į standartines - paaukštintos pakabos mums jau nebereiks. Kad būtų patogiau, pasuku vairo ratą iš pradžių į vieną pusę, paskui į kitą. Kai išeiname iš valgyklos po priekiu alyvos bala - ištekėjo vairo stiprintuvo skystis... Nejaukus rytas Nakvynė čia būtų buvusi ramesnė Gal saulė bus? Šis krantas primena Tažerano stepę Jurtos turistams Autostrada Kranto minuotojai Nerija Lenktyniaujam su turistų mikrikais - taip ir nepavijom Mes irgi galim

Ramus vakaras Ar tikrai? Į kitą pusę Darosi vis tamsiau Krantai šiaip sau, prieiti nelabai eina Debesų daugėja… Mūsų darbštuolis Laikas eit miegoti - panašu bus audra…

O ten yra Kruzeris Tai tik dalis serpantino Iš arčiau Mes Moldo-Ašuu perėjoje Vaizdas į Naryno slėnį kuriuo neseniai važiavome Kelias link Son-Kul ežero Ežeras ir vienas iš daugelio tabunų Mažas taškas centre tai mūsų stovykla ir D3 Ežeras tikrai didelis

Toiau kelias iš Naryno mus vedė iki aukštikalnių ežero Son-Kul. Kažkoks vietinis didvyris - nebuvo laiko sustoti apžiūrėti iš arčiau Narynas jau už Naryno O čia Naryno miestelis Ten priekyje irgi Naryno slėnis Keista Naryno spalva po lietaus Sodas ar šiaip medžiai auga? Kalnai priekiniam fone man primena Ustiurtą… Mums į dešinę Už šio tarpeklio prasidės serpantinas Jau prasidėjo

Santaka Drėgna, bet vis tiek gražu Naryno slėnis Suradom tokius kriokliukus Simpatiški Dar viena kraujomaiša

Burchano, o vėliau Naryno slėnis nebuvo ypatingai dosnūs vaizdais - oras popiet pagedo, o sekančią dieną praktiškai visą laiką mus merkė lietutis. Nors pati pradžia buvo graži, tai ir Arabel ežeras, ir nusileidimas stačiu serpantinu nuo Arabel perėjos, ir Burchano slėnio vaizdai nuo perėjos. Kad nebūtų taip liūdna pagedus orui Disko pakaba nukrito ir pasikelti atsisakė. Praradome kelias valandas - priežastis buvo pakankamai banali, nors ir sunkiai diagnozuojama. Paprasčiausiai oro paėmimo vamzdelis kažkur pakeliui iki kompresoriaus užsilydė nuo netoliese einančio išmetimo vamzdžio. Arabel ežeras Vietomis gan status nusileidimas nuo Arabel perėjos Priekyje Burchano slėnis Burchano vanduo tikrai buvo šaltas D3 be pakabos Pakelsim? Protingi žvilgsniai Vandens Burchane po nakties padaugėjo Kelias į niekur Burchano slėnio pabaiga

Temperatūrų monitoringas Vaizdas nuo perėjos į Barskoon pusę Nusileidimas nuo perėjos Mes Barskoon plynaukštėje Dabar toliau važiuosim tuo keliuku į kairę

Suek perėjoje reikėjo apsispręsti ką daryti toliau. Suplanuotas maršrutas vedė tolyn į Arabel plynaukštę ir toliau, išilgai sienos su Kirgizija. Bet laiko katastrofiškai trūko - vėliausiai 24 rugpjūčio mes turėjome būti namie, o šiandien buvo jau 13. Laiko beliko tik sugrįžti namo - o dar po truputį pradėjo pulti pakabos klaidos. Kažkas buvo ne taip su pneumatika - bet nebuvo konkrečios klaidos rodančios galimą priežastį. Nusileidome iki Arabel plynaukštės, kad bent viena akim pažiūrėti kaip ten viskas atrodo. Čia vėl apsireiškė klaidų porcija - tai padėjo galutinai apsispręsti grįžti atgal į perėją. Bet tai ką pamatėme buvo jau mūsų.. [ Šis serpantinas jau niekuo nenustebino Dar truputis ir bus plynaukštė Štai ir ji Žiūrim vaizdus O aš galvoju kas gi ne taip su mašina Pakeliui į perėją

Važiuojam link Suek perėjos - neužilgo aukso kasėjų kelias baigsis Štai ji - perėja Rekordinis 4020 m aukštis. Norintys gali palipti aukščiau

Žvilgsnis į šoną Vaizdas nuo antrojo serpantino Kažkas mus vejasi Štai ir Barskoon perėja - pagaliau Ežerai Barskoon plynaukštėje(3700m su kapeikom) Duodam varikliams pailsėti - bet negesiname:) Mus prisivijo benzovežiai Kanadiečių "Mackai" ir Ševi Niva - naktį čia turėtų būti nešilta miegoti Taip atrodo vidinis Tian-Šanis. Tie kalniukai turi maždaug po 4500-4600 metrų

Tuz-Kel ežeras liko už mūsų - šiandien mes važiuojam į Barskoon slėnį. Laikas pradeda spausti, ir man kirba klausimas ką darysim toliau - važiuosim į Arabel plynaukštę ar jau pradėsim sukti ratą namų pusėn? Norėtųsi pasidairyti po plynaukštę, o po to pravažiuoti palei Kinijos sieną, bet sveikas protas kužda kad nespėsim. Klausimas vėliau išsisprendė pats savaime:) Kelias į slėnį žvyrkelis, bet niekuo ne blogesnis nei asfaltas. Kanadiečiai, kasantys auksą Kumtoro kasykloje kelią nuolat prižiūri, laisto kad nebūtų dulkių, greideriuoja - duobių ir "tarkos" su žiburiu nesurasi. Pirmas sustojimas - ties Barskoon kriokliu bei paminklu Gagarinui. Ne tik Gagarinas, bet ir kiti kosmonautai šiame slėnyje ilsėdavosi. Krioklys įspūdingas, bet vėlgi laiko stoka neleidžia pabandyti nueiti iki jo - tam praktiškai reiktų visos dienos ten ir atgal. Krioklys turi labai romantišką pavadinimą - krioklys "Šampano purslai" Slėnyje yra dar keli kriokliai ir pavadinimais jie neatsilieka: "Barso ašaros", "Aksakalo barzda". Kol kas esame 2300m aukštyje - o mūsų priekyje dar laukia sunkus kelias. Iš pradžių pakilsime į Barskoon perėją(3819m), po to pavažiuosime Barskoon plynaukšte (maždaug 3700-3800m aukštis) ir tada kilsime į Suek perėją. Tai 4020 metrų virš jūros lygio - nedrąsu net pagalvoti kad į tokį aukštį galima užvažiuoti mašina, netgi lengvaja. Kelias be problemų tai leidžia Varikliui trūksta oro, žymiai lėčiau ima apsukas, serpantinuose kaista - tenka šaldyti šildant saloną Bet užvažiuojame - ir vidinio Tian-Šanio vaizdai viska atperka. Įvažiuojame į Barskoon slėnį. Didžiausias krioklys kurį matėme - o Kirgizijoje yra ir didesnių Kalnų valdovas - jaunas erelis, deja nelaisvėje Paminklas Gagarinui - netoli yra dar vienas Tuoj judėsim toliau Dar vaizdelis su jurta Pakeliui už krioklių slėnio Kažkur ten po truputį tirpsta ledynai Vaizdas nuo pirmojo serpantino Sary-Moinok perėja(tik 3442m)

O kas trukdo? Tiesiog susiplanuoti ir važiuoti

Na čia kaip pažiūrėti... Pakankamai sudėtinga turėti laiko ne mažiau kaip mėnesį. O jei važiavimas iki tikslo pernelyg išsitęsia tada nepamatai to ka galėtum pamatyti. Iš esmės ir neskubėjom pernelyg, bent jau mano nuomone. Bet jei sutarėm išvažiuoti konkrečią valandą, tai ir stengiamės kad taip įvyktų. O jie kaip rudeninės musės - maždaug o kas čia tokio, jei susivėlinsim:) Va kolegos iš TLC kitąmet jau net trijų savaičių ištaikyt negali.. Taip kad tolimos kelionės nėra toks paprastas reikalas.