Defender 110 300TDi pilna reanimacija

[vilyzzz]

Užsiėmiau tokio projektu - pilna Defenderio reanimacija. Noriu iš apleisto ir nuskriausto off-road'erio pasidaryt kelioninį overlanding'o auto. Tuo pačiu pagalvojau pasidalinsiu patyrimais su forumiečiais - gal kam bus įdomu paskaityt (iš dalies įkvėptas Alga temos apie LR Disco). Mano pirmas didelis projektas - net neįsivaizduoju kaip čia viskas eisis. Taigi, pradžia. 

 

Iš tikro pradžia tai buvo anksčiau, prieš gerus metus, kai spontaniškai nusipirkau Defenderį. Pamačiau pigiai - nuvažiavau paryčiais ir nupirkau. Atseit apžiūrėjau, bet iš tikro tai tiesiog labai norėjau. Labai. Užtat nemačiau ko nereikėjo. Ar būčiau nepirkęs, jei būčiau pamatęs ką matau dabar? Žinodamas save būčiau vistiek nupirkęs, o pakeliui namo prikūręs daug įtikinamų pasiteisinimų. 

 

 

Nuo tada Defenderis prastovėjo šalia namų, ant gatvės ir prašėsi daromas. Tik nebuvo kur. Ant gatvės mašinos pilnai neperrinksi, kaip kad pavyzdžiui sankabos.

 

Po tokio pusmečio dykinėjimo nusprendžiau atiduoti Defenderį pavirinti rėmą. Nes pradėjo matytis(!) skylės. Pasakė kad nebevirins. Atseit - operacija lavonui. Kurį laiką buvo negera “ant dūšios”. Įgimtas optimizmas sakė, kad “viskas bus gerai”. Realybė sakė - “pigių Defenderių nebūna”. 

 

Truputį užtruko, kol atsirado vieta dirbti. Stogo nėra, bet čia jau ne naujiena.

 

Toks buvo prologas. Tada prasidėjo darbas - reikėjo nurinkti viską. Visą kėbulą po gabaliuką. Norėjau įsitikinti, kad rėmas dar gyvas, gal pavyks suvirinti. Vienas iš Defenderio privalumų - gali gauti bet kokią kėbulo ar rėmo dalį, ir ją įvirinti vietoj surūdijusio segmento. Iš pradžių buvo nieko, bet liūdesys augo sulig suvarytais “bulgarkės” diskeliais. Nebuvo daug sveikų dalių likę. Panelė, ir ta buvo surūdijus! Aš iki dabar nežinau kaip ten reikės viską surinkt. Elektra Defender’y - atrodo negali būti paprasčiau. Kažkas sugebėjo viską vistiek “sufakapinti” - laidai bet kaip susukti, sujungti (arbe ne), susioksidavę. Nagus iki alkūnių nukapot!

 

Kai pagaliau pasimatė visas rėmas, buvo gana aišku - nebėra ant ko virinti. O jei ir bandyčiau - nežinau kiek toks frankenrėmas laikys. Tada pradėjau dairytis naujo.

 

Žodžiu - daug nusivylimų ir desperacijos kol Defenderis atgulė kieme atskiromis detalėmis. Ir tada išaušo rytas, kai su termosu kavos mes patraukėm į kelionę. Kava buvo gana stipri, bet kelias tuščias ir visai neblogas. Po trijų-keturių valandų priekaboj atgulė naujas rėmas. Buvo gana daug neišreikštų emocijų, net keli sustojimai pakeliui patikrint ar tikrai viskas gerai, ar nieko nepamečiau. Galiausiai laiku grįžau į kiemą, kur laukė išdrąskytas Defenderis ir iškroviau kertinį projekto akmenį. Tą pačią dieną dar spėjau grąžinti išnuomotą priekabą ir namie ramiai įsipilti vyno. Beveik 900km. Buvo gera, įsimintina diena - pradžios pabaiga.

Prasideda dar viena pradžia...

[tunks]

tolesni pasakojima butu smagu paskanint kainomis tvarkomu vietu detaliu. kad ir dabar, pvz kiek naujas remas prajuokino pinigine?

o siaip tai sekmes kuryboje

[aarwiss]

prieš 2 valandas, tunks parašė:

tolesni pasakojima butu smagu paskanint kainomis tvarkomu vietu detaliu. kad ir dabar, pvz kiek naujas remas prajuokino pinigine?

o siaip tai sekmes kuryboje

Jam paciam geriau nerašyti/neprisiminti kainų spėju🤣  bet skaityti,sekti idom tai tikrai👍

[vilyzzz]

Viskas juda lėčiau nei norėtųsi. Bet juda. 

 

Dėl kainų - čia  jų nerašysiu, nes jos visos yra internete. Kadangi jokių blatų ir nuolaidų neturiu,tenka mokėti tiek kiek parašyta. Rėmo pirkimas nebuvo neplanuotas, bet visaip stengiausi to išvengti. Deja nepavyko.

 

Per paskutines kelias dienas užsiėmiau seno rėmo nurinkimu. Išsikėliau variklį, dėžes. Atkabinau galinį tiltą. Liko tik priekis. Perpjovus rėmą paaiškėjo, kad didelė jo dalis buvo seniai nebevirinama. 

 

 

Naują rėmą visgi nusprendžiau dažyti. Galvanizuotas sluoksnis aišku jėga, bet tik kai jis yra. Gerai nubraukus dugną atsidengia plienas ir tada viso gero. Ypač sąlytyje su jūros vandeniu ir žiemos druskom. Plius, galvanizacija anaiptol nepasiekia visų užkaborių rėmo viduj, tad papildomas sluoksnis nepakenks. Ir kada jį daugiau daryti, jei ne tada, kad rėmas stovi visas plikas.

 

Dažymui pasirinkau jūrinį epoksidinį gruntą ir jūrinį epoksidinį apsauginį išorinį sluoksnį. Pažiūrėsim ar pasiteisins. Abu yra gana tąsūs - suskilinėti neturėtų. Bet šitą galėsiu pakomentuot po kelių metų. 

 

Gruntas: Jotun Penguard HB

Išorinis sluoksnis: Jotun Hardtop HB

 

Kol yra proga, noriu gruntu išpūsti ir rėmo vidų. Vienintelis klausimas kol kas: kaip ir kuo. Artimiausią savaitgalį bandysiu pūsti su Shutz pistoletu, kurį kažkada gavau pirkdamas Raptor’ių. Kaip tik komplekte yra prailginimo šlangutė. Pasidalinsiu kaip sekėsi.

 

[tunks]

nebuk uzsispyres, mums tingisi po interneta kainu ieskot, tu jau jas vistiek zinai

[vilyzzz]

Taigi, projektas juda toliau.

Seno rėmo jau kaip ir nebėra. Naujas rėmas irgi beveik baigtas dažyt. Liko porą apsauginių sluoksnių. Kažkas iš bičiulių sakė, kad čia buvo visiškai paranojinis overkill'as. Pažiūrėsim poros metų bėgy, kiek geri epoksidiniai dažai iš tikro apsaugo rėmą offroad'e. Čia dar ne viskas. Man atrodė, kad labai reikia pripūsti epoksidinio grunto į vidų. Na, nes kol yra proga, kodėl ne. Tai va tokia va patirtis. Aišku gruntas gana tirštas, net praskiedus Shutz'as nesugeba jo pūsti per šlangą - ilgiausia ką pavyko prijungt buvo gal 10cm prailginimas. Po to viskas, nepatraukia (venturri efektas). Teko gamintis įrangą pačiam. Tam puikiai tiko tuščias 1kg gesintuvas (įdomus faktas - ištuštinti 1kg gesintuvą užtrunka 5,5 sek.). Privirinau oro padavimą iš viršaus ir slėgis pilną gesintuvą gruntą išpusdavo .... per kelias sekundes. Pamoka ateičiai, reiks šlangos gale padaryt mažesnes skylutes. Žodžiu, labai purvinas (dažuotas) darbas, daug grunto ant žemės, bet panašu kad rėmas iš vidaus pasidengė neblogai.

Toliau visa pakaba išrinkta po dalis, viskas nušveista ir paruošta dažymui. Nusipirkau visą rinkinį guminių sailenblokų ir dabar svarstau ar bandyt pačiam žaist ir juos keist, ar tiesiog vežt į pas kažką su presu. Įdomiau aišku pačiam. Su poliuretanu būtų lengviau. Bet Defenderiai ir taip traktoriai. Truputis gumos minkštumo čia labai reikalingas. Per artimiausias dienas bandysiu pats iškalt - parašysiu kaip sekėsi. Dar vienas nelabai fainas dalykas - ne metriniai varžtai. Pakaboj nemažai UNF sriegio varžtų ir tas užknisa. Vietoj to, kad nusipirkt maišą metrinių varžtų ir pasitrumpint pagal poreikį, reikia gaudyt visokius imperiniais matais (tarptautinėje publikoje dar žinomus kaip retard units) matuojamus varžtus. Ne visi sailenblokai ateina su varžtais.

Jei yra minčių, kaip greit prasisukt su silenblokais pačiam, nesidrovėkit, rašykit, busiu dėkingas.

Tema sekančiam post'ui: transmisija. Šiaip jau viena iš pačių įdomiausių dalių man. Galvoju, kokiu eiliškumu viską daryt. Jei dabar pradėsiu perrinkinėt dėžę, razdatkę ir abu tiltus - tai suvalgys krūva pinigų ir laiko. O vasara bėga, labai noriu kėbulą surinkinėt kol neprasidėjo lietūs ir šaltas oras. Žodžiu, šita tema dar daug planavimo reikia padaryt.

(foto pridėsiu vakare)

[vilyzzz]

Sąlyginai išradingas dažų pūtimo įrenginys. Siaubingas virinimas. Mano pasiteisinimas - daug vėjo ir skuba.

Patobulinimai ateičiai: oro jungtis neturi trukdyti atsukti rankeną, antgalis šlangutės gale turi būti su mažesnėm skylėm. Dabar buvo ~1,5-2mm. Geresnis virinimas.

Savo darbą padarė.