Pereiti prie turinio

Ataskaita - Vidurinė Azija didieji ežerai ir šilko kelias (lengvasis maršrutas)


Eccc

Rekomenduojami pranešimai

Ši kelionė išsiskyrė tuo, kad pirmą kartą važiuoju ne su jau įprastu LR Discovery3 o su TLC 100. O pirmas kartas būdingas tuo, kad iš naujo reikia rūpintis bent minimalia įranga. Minimali šiam kartui – bagažinė ant stogo ir miegamasis, apie jų gamybą aprašysiu kiek vėliau. Kadangi labai skubėjau, nes visko gamybai ir sumontavimui teturėjau savaitę, į kelionę išvažiuojame palikdami bardaką garaže, gal kaip nors savaime susitvarkys iki grįžimo, vaikai juk pasilieka namie :)

2.jpg

Atliekame pradžios užtvirtinimo apeigą ir pirmyn!

3.jpg

Kelionė iki Kazachstano pakankamai įprasta, beveik iki nuobodumo, gal, nebent galima prisiminti Latvijos – Rusijos sienos kirtimą, kur atvažiavę eilėje buvome ketvirti, Latviją palikome po trijų valandų , o į Rusiją įvažiavome dar po penkių valandų. Iš viso pervažiavimui per sieną sugaišome 8 valandas. Planas iki nakties pravažiuoti Maskvą žlugo. Važiuojame per miestus tiesiai, neaplenkdami, bet be ilgų ekskursijų, nėra laiko tam, tik Maskvą aplenkėme MKAD'u. Visas, taip vadinamas "doezdingas" pažymimas tik viena banalia nuotrauka, žyminčia įvažiavimą į Azijos dalį

4.jpg

Tačiau, kaip bebūtų, važiavimas per Uralo kalnus man visuomet patiko ir tas kelias visai nenuobodus. Šis kartas išsiskyrė iš kitų, kad nebuvo uodų, iki Kazachstano privažiavau visai švaria mašina ir nė kart nebrūkštelėjęs valytuvais

Pravažiavimas per sieną į Kazachstaną jau visiškai kitoks nei iš Latvijos į Rusiją, eilė žymiai ilgesnė iki pirmųjų vartų, bet ir juda žymiai greičiau, tik čia jau jokios tvarkos, kiekvienas bando įlįsti be eilės. Įvažiavus į teritoriją tvarkos dar mažiau, mano paliktą mašiną patikros punkte vienas aplenkė per bordiūrus, visi bėga, lekia, lyg į traukinį vėluotų. Vienu žodžiu tenai mane daug kas aplenkė/ buvo bandančių aplenkti su istorija, kad veža ligonį, bet jiems jau nepavyko. Tačiau kaip bebūtų keista, visas praėjimas per sieną teušgaišo gal pusvalandį eilėje prie muitinės ir 15 min. viduje. Labai paprastai ir greitai, kam tas skubėjimas, nesuprantu.

Tik įvažiavę nusiperkam civilinės atsakomybės draudimą (būtinas), taip pat jam būtinas pirkimo kvitas, jei mokama kortele, polise būtinai turi būti nurodyta, kad atsiskaitymas buvo pavedimu (beznaličnyj rasčiot), tą policija tikrina. taip pat nusipirkau kortelę internetui, tik klaidą padariau pirkdamas Tele2, Kazachstane labai ribotas Tele2 padengimas, geriau bet kokį kitą operatorių pasirinkti.

Išvažiavus iš pasienio ruožo prasideda naujo kelio statyba ir fantastiškai gera bekelė iki pat Petropavlo. O čia tai aš visus tuos mane aplenkusius muitinėje ir apstačiau, tegu jie dabar kvėpuoja dulkėmis iš po mano MT ratų :)

Nuo Petropavlo jau prasideda autostrada žymiai geresnės kokybės nei Vilnius – Panevėžys, ir prasideda uodai, važiuojant kala kaip kruša, mat kažkiek pavažiavau sutemus. Dieną jokie vabzdžiai netrukdo. Bet kaip bebūtų keista, sustojus nakvynei ir išjungus šviesas visai nepuolė, atsigulėm miegui ramiai, į vidų nepriskrido

5.jpg

Gal 250 km iki Astanos, pravažiavus vartus prasideda autobanas nenusileidžiantis vokiškiems, visiškai lygus, po tris eiles į kiekvieną pusę. Pralėkėm greitai, bet išvažiuojant jau teko susimokėti už malonų važiavimą 250 pinigų, kas yra maždaug 0,60€

Astana blizga auksais, miestas naujas, architektūra būdinga Kazachstanui – prabangi. Pagrindinė alėja prasideda pasvirusios palapinės pavidalo prekybos centru

6.jpg

ir pasibaigia tautų santarvės rūmais. Per vidurį yra auksinis apžvalgos gaublys

7.jpg

Prekybos centras iš tiesų didelis, jame per vidurį yra atrakcijonas, kuriame sėdinčius suoliukuose užkelia beveik iki viršaus ir paleidžia kristi žemyn, apačioje saugiai sustabdant. Prekybos centre išgirdus spiegimą nereikia baimintis – spiegia krentantys atrakcionu. Viršutiniame aukšte yra daugiau atrakcionų, mačiau kabantį traukinuką, ir dar kažką, bet,kadangi jau senokas esu, nėjau važinėtis:)

Centrinė alėja iš šonų ribojama naujoviškais biurų pastatais ir pristatyta visokiausių skulptūrų, kai kurios kičinės, kai kurios labai skoningos. Dangoraižiai arčiau, mečetės toliau nuo šurmulio

8.jpg

 

15.jpg

Daug biurų tarnautojų, nenuostabu prie biurų pastatų. Ofiso planktoną išduoda prasegta apatinė švarko saga. Pas visus :).Pasikėlėme į auksinį gaublį. Ne už dyką, žmogui kainavo 700 pinigų, t.y. kiek mažiau nei 2€

Bus daugiau

Redagavo Eccc
Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

13.jpg

Per ausinį stiklą gerai matosi visa alėja į vieną ir į kitą pusę

10.jpg

12.jpg

O trečiame gaublio aukšte yra prezidento rankos atspaudas, prie jo buvo išsirikiavusi Kazachstano gyventojų eilė, norinčių savotiškai pasisveikinti su prezidentu padedant savo ranką į ta atspaudą. Man visai nesinorėjo taip sveikintis, su tikru prezidentu- kitas reikalas, bet su rankos atspaudu tai jau ne, maksimalisto būdas neleidžia.

14.jpg

Vieną lietuvišką užrašą pamačiau iš karto, o antrą tik dabar, aprašinėdamas kelionę :)

16.jpg

Iki Karagandos nuvažiavome be nuotykių, tik jau ne mokamu keliu ir ne trijų juostų

17.jpg

Tai miestas jau visai nepanašus į Astaną, visas prakvipęs anglimi. Užvažiavome į migracijos tarnybą užsiregistruoti, ten sužinojome, kad jei migracijos kortelėje yra du stačiakampiai antspaudai, registruotis nereikia. Mums įvažiuojant uždėjo po du, o antrą kartą įvažiuojant reikėjo antrojo antspaudėlio pasų kontrolėje prašyti. Miestas įsiminė anglies kvapu ir nauja krikščionių bažnyčia pastatyta pagal senovinį stilių. Užsibūti mieste nesinorėjo

Už Karagandos Spaske netoli kelio yra memorialas Karlago aukoms.Orientyras – dešinėje kelio pusėje stovintis paminklas Afganistano karo laikų šarvuočiui, jis kaip tik nutaikytas į memorialo pusę

Toliau mus vedė įprastas ir supantis kelias, reikia bent poros skardinių energetinio gėrimo, kad taip supant neužmigti. Iki Balchašo yra viena įdomybė – kalnas Bektau Ata. Nusukau link jo kiek per anksti, važiavome ne iš tos pusės ir sutikome kaip ir mes beklaidžiojančius anglus su Defu. Keliauja panašiai kaip mes – vyras, žmona ir mašina. Kai atsirėmėme į akmenų lauką be provėžų nutariau paleisti droną žvalgybai. tas nuskrido beveik 1,5 km, o iki kalno buvo dar toli ir kelio nesimatė.

18.jpg

Išvada – grįžtam.

Iš viršaus Defas ir TLC100 labai panašūs :)

19.jpg

 

 

Bus daugiau

Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Bektau ata tai toks kalno – akmenų darinys, atrodantis labai keistai, lyg granitas kadaise buvo minkštas ir sulipdytas papločiais ir vėliau vietomis išgraužtas. Nuotraukose gali atrodyti kaip smiltainis, bet tai pats tikriausias granitas/ Ten labai karšta ir labai tylu

20.jpg

21.jpg

22.jpg

Privažiavome žemėlapiuose nesantį miestą besivadinantį kaip ir ežeras – Balchašą, ežerą taip pat privažiavome, matomą tolumoje. Tiesiai per laukus nurūkome link jo.

23.jpg

Įsikūrėme nakvynei 10 m nuo kranto, bet liūdino, kad krūmuose labai daug šiukšlių, geresnės vietos reikėjo kiek paieškoti. Plastikas – gamtos priešas. Bet ten padariau geriausią kelionės nuotrauką

24.jpg

Vanduo labai keistas, jis su spalva. Visiškai švarus bet su spalva. Labai gražia elektrik spalva

25.jpg

Maudynės, nakvynė, maudynės ir į Almatą. Kelias jau visai nekoks

 

Bus daugiau

Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Nors privažiavimas iki Almatos nelengvas (miesto kelių remontai), bet mes šį miestą įsimylėjome iš karto. Mums pasirodė jis žymiai gražesnis ir jaukesnis nei Astana. Žaliuoju turgumi nusivylėm, vaisių, kuriais garsi ši vietovė, nedaug ir tai yra nemažai atvežtinių. Daug džiovintų vaisių, bet pardavėjai beveik visi apgavikai, labai kainas užlaužia manydami, kad pinigų nesukalkuliuosim :). Kaip bebūtų vieną gerą pardavėją vis gi suradom

26.jpg

Ali iš Tadžikistano. Jis, kaip sakė, yra taip pat keliautojas, tik šiuo metu sūnui padeda prekyboje, kvietė būtinai į Tadžikistaną atvažiuoti, labai daug pasakojo apie įvairias vietoves. Sakė, kad prisijungs kartu ir turi labai daug ką parodyti. Tai jis ir paaiškino ką ir kaip reikia pirkti, ko nereikia (nors ir pats tą parduoda :) ) kaina buvo gal penkis kartus mažesnė už melagių iš viršutinio prekyvietės aukšto. Iki šiol jo prekę kremtam ir geru žodžiu minim, iš tiesų to pas mus nenupirksi, nebent tą, ko pirkti nereikia :)

Viršutiniame aukšte yra ir pieno produktų didelė salė. Padalinčiau juos į dvi grupes – saldūs ir sūrūs. Sūrių geriau nepirkti, nes jie nevalgomi, o saldžių pirkti tik tiek, kiek suvalgysite per vieną dieną, net jei mašinoje yra šaldytuvas, daugiau dviejų dienų neišlaikysi, tikriausiai be konservantų, trečią dieną vidurius paleis, o ketvirtą pasirodys pelėsis

28.jpg

Pakilome į slidinėjimokurortą Čimbulak, nuo miesti iki pačio viršaus gondolomis su dviem persėdimais. Civilizuota ir gražu. Kaina žmogui ~7€, čia su visais trimis keltuvais viršun – žemyn.

29.jpg

30.jpg

31.jpg

Nors apačioje buvo apie 36 laipsnius, viršuje jau tik 19, ir saulėje visai malonu, visai ne taip kaip apačioje. Iki sniego neėjome, nors jis buvo visai netoli, pavėsyje už kokių 10 minučių kelio, apavas ne tas. Pasivaikščiojimas, kelios nuotraukos viršuje, žalia arbata jaukioje slidinėtojų kavinėje ir žemyn šildytis

32.jpg

33.jpg

Čiuožykla Medeo įspūdžio nepaliko, greičiau nuvylė, vienintelis išskirtinumas tik jos aukštis virš jūros lygio

34.jpg

 

Bus daugiau

Redagavo Eccc
Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Į lietuvius žiūri kaip į aukštesnio lygio užsieniečius, labai teigiamai, kaip mes žiūrėtume į vokiečius mokančius lietuviškai :)

Navigacija Androidinė keliams ir miestams Offline maps, bekelei Osmand maps pro. Taip pat yra ir labai vertinga, šiais laikais beveik nenuperkama popierinė navigacija :D.

Į Osmandą galima įdėti tiek vektorinius tiek rastrinius žemėlapius, bet su rastriniais gavosi staigmenėlė, aprašysiu vėliau

Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Kadangi reikėjo dar daug apvažiuoti, o laiko viskam tik mėnuo, nutarėme dalies gražių Almatos apylinkių lankymą atidėti sekančiam kartui, bet Čaryno kanjono neaplankyti būtų nuodėmė, juolab jis beveik pakeliui į Kirgiziją. Taigi, pakeliui nuo Almatos yra miestelis, kur galima šalia kelio nusipirkti visko ko reikia valgomo nuo šviežiai keptos duonos ikišviežių vaisių ir daržovių. viskas atrodo žymia maloniau nei tame žaliajame turguje Almatoje, nors ir aplinka nekokia. Kiek tolėliau užkilę ant kalno papildėme ištuštėjusią vandens talpą, prieš tai šaltinį iš vamzdžio atmušę nuo karvių :)

35.jpg

Nors aplinkui prišiukšlinta, vanduo geras, atvestas nuo kalnų upės, tą vietą lengva pastebėti, yra net ženklas prie kelio ir fūristų aištelė šalia, jie čia taip pat savo atsargas pildosi

Pačiu Čaryno kanjono grožiu laikomas pilių slėnis, daug kam vienas ir kitas yra tas pats, bet vietiniai šiuos dalykus skiria. Kanjonas yra nuo trasos maždaug 15 km., iki jo dabar tiesiamas naujas kelias, gal po metų – kitų bus galima ten nulėkti su vėjeliu, bet kol kas už savęs palikome didelę dulkių juostą.

Praleidimo poste yra aiškus kainynas: už žmogų, už mašiną, su nusileidimu žemyn, su nakvyne ir pan., o apačioje dar galima papildomai išsinuomoti bungalo tipo namelį ar jurtą. Viršuje sumokėjome pagal maksimalią programą : 2 žmonės, mašina, sunusileidimu į apačią ir nakvyne ~15€ mūsų pinigais

Nusileidimas į patį kanjoną iš neįpratimo gali pasirodyti labai baisus, bet taip tik atrodo, baisoka yra tik pirmus 50 metrų, toliau jau geras kelias žemyn. Vieta iš tiesų graži, ir tiek pat graži iš apačios ir iš viršaus

36.jpg

Apačioje reikia pravažiuoti arką, kuri iš pradžių gali pasirodyti nepravažiuojamai ankšta ir su posūkiu, bet ji pakankamai erdvi, ir jei dar yra kam paregulioti, pravažiavimas nesudėtingas

37.jpg

Nusileidus prie upėsyra kempingo tipo stovyklavietė su nameliais, jurtomis stacionariomis šašlykinėmis ir pavėsinėmis

38.jpg

39.jpg

Pėstiesiems ir tiems kas su mašina negali nusileisti ir palieka ją viršuje yra specialus transportas už papildomą kainą

40.jpg

Šiaip apačioje papildomai mokėti nereikia, nei už naudojimąsi pavėsinėmis, šašlykinėmis at tualetu, tik jei norėsi patogiau bungale ar jurtoje išsimiegoti. Aišku, kam mokėti jei patys turime 10 žvaigždučių viešbutį pastatytą puikioje vietoje

41.jpg

Iš ryto per pusryčius susipažinome su autostopu keliaujančiais dviem prancūzais ir jų vedliu iš Almatos, labai smagūs vyrukai. Pavaišinom pusryčiais, nes jie pusryčiams turėjo tik vieną melioną :)

42.jpg

Jie iškeliavo kiek anksčiau, mes pasilikome kiek apsižvalgyti, o kai išvažiavome iš kanjono ir pasukome link trasos, pavijome juos, su didelėmis kuprinėmis, besibaigiančia pusryčių energija, esant 36 laipsnių karščiui ir pilnomis vilties akimis, iki trasos tinkančios autostopui dar reikėjo eiti ne mažiau 12km. Pas mus tik 2 vietos mašinoje, sėdynes aš išėmęs ir viduje miegamoji vieta, bet išeitis buvo lengvai rasta – kuprinės į vidų, o jie ant stogo, kaip priklauso tikriems keliautojams

43.jpg

Jie labai apsidžiaugė, net dainą užtraukė važiuojant, ir mums buvo labai linksma, juokėmės visą kelią iki pat trasos. Šalia trasos atsisveikinome, pasikeitėme el pašto adresais ir išsiskyrėme, jiems į Almatos pusę, mums į priešingą – mūsų netoli jau laukė Kirgizija

 

Bus daugiau

Redagavo Eccc
Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Kirgizija jau visai kitokia šalis. Ne stepių o kalnų. Du labiausiai į akis krentantys skirtumai – tai reljefas ir ten nėra kupranugarių. Ir apie dykumas nė užuominos. Sieną įveikėme dar greičiau nei įvažiavime į Kazachstaną. Labai patiko taisyklė – vairuotojai be eilės. Draudimo pirkti nereikia, galioja Kazachstaniškas, o jei ir neturėčiau, ten jis neprivalomas. Greičio neviršijom, baudų nemokėjom, bet policija visgi stabdė, tiesiog pakalbėti, pasiklausti iš kur mes, ar patinka jų šalis, gal reikia pagalbos ir pan.

Pirmiausia nuvažiavome į Karakolą pasiimti ten mūsų laukiančių leidimų į pasienio su Kinija zoną. Iki Ilinčeko ledyno be jo nenuvažiuosi. Gavome kiekvienas po originalą ir 5 kopijas, kiekviename poste reikia po vieną atiduoti. Labai pradžiugino žmonės, parūpinę leidimus, dar davė trekinius (pėsčiųjų) žemėlapius ir nurodė kur galėsime su mašina pravažiuoti (prieš tai pasitikslino kas per mašina) Iki pirmojo posto tą dieną nenusigavome, nakvojome kalnuose, ~3,5 km aukštyje prie upės

44.jpg

45.jpg

Naktį prasidėjo lietus ir temperatūra nukrito iki 4 laipsnių. Visą dieną lijo ir buvo taip šalta. Už posto nuvažiavome link ledyno, pravažiavome nuo tarybinių laikų apleistą miestelį subelangiais daugiabučiais, darželiu,mokykla ir parduotuvėmis. Kelias eina labai gražiomis apylinkėmis

46.jpg

47.jpg

48.jpg

Pasiekę Kinijos pasienį toliau buvome jau nepraleisti, apsisukome ir važiavome ieškoti kelio į Karkarą, labai nesinorėjo tuo pačiu keliu grįžti.

50.jpg

Vietomis pasitaikydavo keistų petroglifų ir automatų gilzių primėtų vietų, kąjie reiškia nežinau, bet aiškiai ne gamtinės kilmės :)

51.jpg

Atšaka į Karkarą iš pradžių visai neblogai pravažiuojama, bet tai greičiau jau ne kelias o bekelė su vėžėmis (Kirgizams tai kelias :) ) Šalia to kelio ir upės vienoje vietoje atradome Kinų aukso plovimo baržą

52.jpg

Labai apardyta, bet dar pilnai suprantama, kad tai aukso plovimo įrenginys o ne kaškas kitas

53.jpg

Vėliau kalbinti Kirgizai papasakojo, kad potarybinių laikų pradžioje buvo betvarkė ir kinai paslapčia ten auksą plovė. Plovė tol, kol jų neišvarė, ten buvo mažas karas, apie kurį mes nieko nežinome. Tikriausiai ir automatų gilzės nuo tų laikų, o ir leidimai tikriausiai yra tų laikų aidas

O mes pasivaikščiojome aplinkui, pafotografavome, pasirinkome atminčiai keletą grynuolių ir patraukėme toliau. Kelias buvo sunkus, užkilome į plynaukštę, kur pieva auga ant labai derlingo juodžemio, o per lietų vėžės virto purvo grioviais su skersinėmis brastomis per kalnų upelius. Porą kartų buvo baisoka, kad gulsiu ant šono,bet apsiėjo. Sutikome anglų grupę iš 5 mašinų, važiavo priešpriešais, bet jie labiau nuotykių ieškotojai, važiavo nuomotais TLC100 ir 200, bei su kirgizu vedliu. Jis labai apsidžiaugė, kad rusiškai kalbam,sakė, kad su tais tai nesusikalba :)

 

Bus daugiau

Redagavo Eccc
Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Oras lauke buvo nekoks, lijo, buvo šalta kaip rudenį, nusileidus iki Issykkulio aukščio ~1750m virš jūros lygio, oro temperatūra tebuvo +10. Už Karkaros nusipirkome medaus įvairaus tuo įvykdydami vieną iš plano dalių. Kirgizų kalnų medus yra puikus, o kadangi ten kalnų šlaitai tikrai netręšiami (nebent avių kakučiais :) ) tai turėtų būti ir sveikas. Tik nereikėtų pirkti medų pas pirmą pasitaikiusį pardavėją, ten labai daug kas medų parduoda, kainas galima pasišniukštinėti su paragavimais. Bet pirkti medų reikia šioje vietovėje, t.y. rytinėje Issykkulio pusėje, kitur medaus pardavėjų nesimatė. Klausiau pasieniečio kiek laiko pas juos tęsiasi blogas oras, sakė vieną dieną. Iš tiesų rytojus buvo visiškai giedras. Iš pradžių apsistojome jaukioje vietelėje prie Issykkulio, bet krantas buvo toks, kad į vandenį neįlysi

54.jpg

Akmenys kamuolio dydžio – pats tas kojų išsisukiojimui. Kadangi netoliese buvo posūkis į Barskoon slėnį, nutarėme pasižvalgyti, tuo žvyrkeliu vyksta susisiekimas su aukso kasykla, kurią eksploatuoja kažkokia Kanados įmonė, dalį išgauto aukso atiduodama Kirgizijai. Žvyrkelis prižiūrimas pasakiškai, daug darbininkų su šalmais ir šluotomis patruliuoja, pamatę kokį akmenuką ar duobutę iškart tvarko. Pastoviai važinėja sunkvežimiai su cisternomis ir laisto tą kelią. Kelias iš ties gražus

56.jpg

Tik ten reikia saugotis fūrų, greitai laksto tais serpantinais. Pravažiavus ekopostą užkilome į patį perėjos viršų, iki pat sniego. Jau nebe pirmą kartą sniegą vasarą pasiekėme, tik šį kartą sniegas baltas ir švarus

57.jpg

Diena krypo vakarop, balsavimo būdu nusprendėme nakvoti ne kalnuose o prie ežero. Reikėjo leistis atgal. Yra ten ir labai malonių smėlio pliažų,bet kažkaip nesinorėjo taip viešai įsikurti

55.jpg

Suradome jaukią vietelę ant nedideliais akmenukais nusėto kranto apaugusio dygiakrūmiais ir neaiškios rūšies medžiais panašiais į alyvmedžius. Maudynės Issykkulyje tai kažkas nuostabaus. Vanduo šaltas lyginant su Balchašu, bet labai labai gaivinantis. Aprašyta, kad vanduo šiame ežere sūrus, bet paragavau, lyg ir gėlas, paragavau dar, tikrai gėlas. Bet kai jame išsiplovęs galvą veidrodyje pažiūrėjau į savo šukuoseną :), visgi padariau išvadą, kad vanduo ten druskingas, tik druskos tikriausiai ne NaCl, todėl ir sūrumas ne toks.

Rytojaus dieną pasimaudę ir apsitvarkę išvažiavome link Biškeko. Pietinio ežero kranto gyvenvietėse prie kelio parduoda žmonės persikus. Masiškai parduoda. Kibiro kaina 100 pinigų, t.y. apie 2,5€. Renkantis geriau paimti iki galo prinokusių, nes kai kas parduoda kiek žalius, kam toli vežti. Aišku, gražesni persikai sudėti ant viršaus, bet jei ir bus keletas papuvusių viduje, juos galima išmesti, bet likę bus saldūs ir skanūs. Ką ten smulkintis, nupirkom du kibirus :).

Nuo Issykkulio link Biškeko veda puiki nauja magistralė, ir su nuolydžiu besitęsiančiu gal 100 km. Apylinkės gražios, nors ir prie kalnų akys jau buvo pripratusios.

Biškekas patiko, jaukus, žalias miestas su daugybe čiurlenančių upelių tarp gatvių ir šaligatvių

58.jpg

Pasivaikščioję nutarėme iki nakties išvažiuoti, reikia juk nakvynę susirasti. Kirgizija šiuo atveju puiki, ir saugumo jausmas neapleido visą ten būtą laiką, galima nakvoti beveik bet kur, tikrai niekas ne tik nenuskriaus, bet ir tikrai nepapriekaištaus. Tik vienas dalykas iš pradžių neramino, tai pypsėjimas man. iš pradžių maniau kas ne taip, ką čia aš ne tą padariau, o pasirodo, jie taip sveikina :), garsinis signalas ten naudojamas daugiaprasmiškiau

 

Bus daugiau

Redagavo Eccc
Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Paskutinės nakvynės prie Issykkulio metu susipažinau su vienu keliautoju (padėjau užkurti jam mašiną su nusėdusiu akumu), taip gavosi, kad sieną į Kirgiziją kirtome kartu ir po kelių dienų prie ežero susitikome :), taigi, jis papaišė ant žemėlapio maršrutų, kuriais vertėtų pravažiuoti, labai gražūs kalnai ir keliai. Bet spaudė laikas, priekyje dar buvo gabalas nežinios, nusprendėme tai atidėti kitiems metams kelionėje iš Pamyro vis viena turėsime ten pravažiuoti. Taigi, po Biškeko pasukome link Kazachstano sienos. Sieną praėjome greitai ir sklandžiai, be jokių kablių ir numynėme link Čimkento, pietų Kazachstano sostinės, sakyčiau. Miestas gražus, pakankamai jaukus ir civilizuotas. Duočiau trečią vietą po Almatos ir Astanos/ Ilgai užsibūti negalėjome jame, tik papildėme maisto atsargas prekybos centre su čiuožykla, ir pasivažinėję kažkiek gatvėmis išsiruošėme tolyn. Beje, ten nupirkome pabandymui produktą, kurio pas mus nerasi – abrikosų kauliukų branduolių. Aišku ne migdolai, jie kiek kartesni ir su labai ryškiu amareto skoniu, daug tokių nesuvalgysi vienu kartu. Ir kaina 4 kartus mažesnė už migdolų.

Pernakvojome stepėje, anksti ryte pravažiavome Turkistaną

59.jpg

Miestas nors ir nedidelis, bet tvarkingas. Toliau važiuojantteko dažnai matyti drėkinimo kanalus nuo Syrdarjos, pastatytus tarybiniais laikais, dėl kurių nuseko Aralo jūra, nežinau, ar jie ką dar drėkina, bet kiek matėme, tai taug kur jie pratrūkę ir suformavę stepėje dideles niekam nereikalingas balas su nendrynais

Kyzylordoje jau pamatėme ir pačią upę Syrdarją. Įdomu kokia ji buvo, kuomet dar nebuvo tų drėkinimo kanalų?

Labai norėjau užvažiuoti į Baikonurą, tam ir daugkartinę Rusijos visą turėjau išsiėmęs. Baikonuras nors ir Kazachstane, bet Rusijos teritorija, kokiomis sąlygomis, nežinau. Nepavyko :( . Pastovėję kiek eilėje kareivių buvome nepraleisti. Mums labai maloniai buvo paaiškinta, kad tai uždaras miestas, ir tam, kad į jį patekti reikia ne tik vizų bet ir specialių leidimų, kurių, deja, mes neturėjome. Kaltas aš, ne iki galo nuodugniai šį klausimą sprendžiau/

Teko apsisukti. Bent atsižymėjau, kad buvau

60.jpg

Sekantis programos taškas – sekantis ežeras – Aralo jūra. Maniau ją ne apvažiuoti, o pervažiuoti. Tas keliautojas prie issykkulio sakė, kad ten kelias yra, o policininkai už Kyzylordos sakė, kad nėra, tai kažkiek neramino, nes jų tvirtinimas sutapo su navigacijos parodymais. Nutarėme važiuoti kol bus kelias nors koks, baigsis, apsisuksim. Pakeliui matėm kaip Kazachstano kelių priežiūra tvarko pakelės aikšteles. Įspūdinga. Pirma surenka šiukšles į didelę metalinę šiukšlidėžę, papila degaus skysčio ir padega. Plastiko nelieka, gamta džiaugiasi, juodidūmai rūksta. Vėliau į tualeto duobę įmeta sunkvežimio padangą, ir vėl pagal šiukšlių dėžės scenarijų. Nuotraukoje kaip tik tas procesas, šiukšlių dėžė jau sutvarkyta

61.jpg

Kur nuo kranto į buvusiąjūrą įvažiavau, nesupratau, bet aiškiai supratau pamatęs krantą nuo jūros dugno

62.jpg

Kazachstanas yra pastatęs užtvanką (Kocharalskaja peremyčka), kad nors kiek Syrdarjos vandens išsilaikytų, bet to kas yra matyt mažiau nei 3% pagal tūrį nuo to kas buvo.

Prie "kranto" ant buvusio jūros dugno yra labai tylu. tik vienas garsas labai nervina,- tai spengimas ausyse. Visiškoje tyloje jis labai girdėti. išsiaiškinau kodėl taip tylu – pasirodo žemė ir šlaitas yra padengti 5 – 15 cm dulkių sluoksniu, kurio viršus nuo lietaus pavirtęs į plutą, vėliau saulėje suskilinėjęs. Va šis sumuštinis ir yra puikus bet kokio triukšmo sugėrėjas.

63.jpg

Pravažiavome porą kaimų su labai nekokiais namais, bet kiekvienas kaimas turi po mokyklą. Mokyklos naujos ir labai tvarkingos, sakyčiau net prabangios aplinkui esančių statinių fone. Vienas kaimas labai nuostabus – gatvėje keliaujančios kopos, kai kur užpustyta dalis namo ar kokia palikta mašina, laisvai vaikštantys kupranugariai, prarieda nuo vėjo koks išdžiūvęs krūmokšnis, namų langai iš vidaus užklijuoti folija ar kažkuo atspindinčiu saulę, lauke nė gyvos dvasios (išskyrus kupranugarį :) ). Ten kažkur ir laivą aptikome. Tiesa, nelabai didelis :)

64.jpg

Kupranugarių laisvų daug, bet tolėliau nuvažiavus nuo gyvenamų vietų ir jų nesimato

65.jpg

Turbūt toliau nei 100 km nuo šeimininko nepabėga. Gerai, kad turėjome geriamo ir prausimosi vandens pakankamą atsargą, trūkumo ar nepatogumų nejautėme, juolab, kad tas prausimosi vanduo taip pat buvo geriamas. O kai kas nuėjo per toli

66arklys.jpg

Pagaliau per kopas ir dulkes privažiavome dujų pumpuotojų miestelį Bozoi, ten mūsų laukė dvi staigmenos, tik ne taip kaip dažnai būna – viena gera kita bloga, o viena nekokia, ir vėliau bloga

 

Bus daugiau

Redagavo Eccc
Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Užsipylę Bozojuje kuro iki viršaus vienoje iš dviejų degalinių, tiksliau vienoje dirbančioje iš dviejų. Degalinė traktorinė, apie bet kokias korteles nėra ir kalbos, tam reikia turėti šlamančių. Pats miestelis niūrus ir dievo užmirštas, visai ne Astana :). Degalinėje vyrai pildėsi benzovežį, ir pranešė pirmą blogąją naujieną, kelias prasidės nuo 225 km pasukus kažkiek į dešinę. Ten prasidės kelininkų laikinas žvyrkelis, juo tai galima iki Beineu privažiuoti. O iki to kelio, klausiu, irgi veda kažkoks žvyrkelis? Ne, sako, ne žvyrkelis o "puchliak". Pabandžiau pasitikslinti, tai yra ne kelias o vėžės per stepę, su duobėm, skersinėm provėžom, smėliu ir dulkėm. Vienu žodžiu bekelė – pasakė. Galima važiuoti tiesiai per stepę, bet galima lengvai paklysti, užklimpti kokiame sore, ar sulaužyti mašiną įkliuvus į gilią skersinę provėžą. O ta tiesi trasa iki Beineu, matyta palydovinėse nuotraukose, pasirodo ir yra trasa, tik dujų :). Čia ta naujiena, kuri nelabai bloga :). Reikėjo laikytis dujų trasos ir varyti iki Beineu. O tas kelias galėtų vadintis – "kelias į pragarą". Lietuvos pats bjauriausias miško ar laukų keliukas yra 100 kartų geresnis už tą "kelią". Važiuojant iki dujų vamzdžio nutariau gabaliuką nukirsti tiesiai per stepę, atrodė lygi ir žymiai malonesnė už tą kelią. Ir čia – dadan! Blogesnė naujiena. Įkliuvau į gilią skersinę provėžą, pastebėtą labai arti, per arti, kad sustoti. Priekinis tiltas peršoko, o galiniam išplėšė kairės pusės apatinę traukę ir amortizatorius – per pusę. Buvo gerokai parūdijęs, mat visai neleido skysčio.

Am.jpg

Nuotrauka daryta Atyrau servise.

Mašina ne tik nusėdo, bet ir pradėjo labai siūbuoti ir šokinėti važiuojant per duobutes. Labai džiaugiausi, kad pastačiau stipresnes spyruokles nuo TLC80, kitaip būtų visiškai sunku

67.jpg

Tarp Beineu ir Bozoi yra statomas naujas kelias, todėl šalia yra iš vis stipriai išmalta. Pakeliui sutiktų kelininkų klausiau kur gi tas gerasis kelias prasideda? Visi nurodydavo, sakydavo jau netoli, kokių 100 km, pravažiavus kiti pasakydavo, kad jau netoli, kokių 60 km ir t.t. Susidarė įspūdis, kad visi apie kelią girdėjo, bet niekas nematė :)

O dulkės taip užmeta, kad su valytuvais reikėjo valytis, ir neduok dieve ten apiplovimo skystį panaudoti

68.jpg

Čia tiek susirenka per valandėlę kelio, kad vaizdžiau būtų perbraukiau pirštu per dulkes.

Važiavimą stepe sulyginčiau su tarybiniais laikais, kai aplink pilka, nyku važiuoji dubėtom kreivom vėžėmis, bet yra horizontas, už kurio tai tikrai bus geriau. Važiuoji, krataisi iki pat to horizonto krašto, o už jo vel pilka, nyku, duobėtos vėžės, bet yra naujas horizontas, už kurio tai tikrai bus geriau :), reikia tikėti :). Kaip bebūtų už kažkelinto tų horizontų visgi pamatėme Beineu

69.jpg

Miestelis jau panašus į miestelį, sakyčiau net didoką miestelį, bet valkataujančių kupranugarių gatvėje yra. Pirmiausia suradome bankomatą, reikėjo papildyti piniginę, ištuštintą vidurdykumio degalinėje ir išplauti mašiną. Plovikas visiškai nekalbėjo rusiškai, kaip ir daugelis tame mieste. Parodė kainą trimis tūkstantinėmis. Nepigu, pamaniau, ~7€, bet pasirinkimo ieškoti taip pat nebuvo noro. Išplovė labai profesionaliai, ne tik iš viršaus, bet ir arkas, durų kantus ir net radiatorių ir dar vašku papoliravo. Buvo baisoka žiūrėti kaip jis su Kercheriu atidaręs duris plauna stoikes, bet, matyt, meistras, nė vieno lašelio vidun neužpurškė. Radau geriausią servisą miestelyje, pažiūrėjo ir neapsiėmė, pasakė, kad nepadarys, nes tokių amortizatorių neturi. Teko minti dar apie 300 km iki Atyrau. Bet buvojau nebe sunku, kelias lygus, mašina nešokinėjo net važiuojant virš 100km/h

Servise apžiūrėjo, paskė, kad tokio amortizatoriausteks laukti 3 dienas, bet jie gali pastatyti paprastą, ne nuo hidraulinės pakabos, kainuos darbai + amortizatorius 110€ mūsų pinigais ir užtruks iki vidurdienio. Palikom mašiną, paėmėm taksą ir nuvažiavom tą laiką išnaudoti prasmingai, - užpirkti lauktuvių. Taksas ten gaudomas labai paprastai – reiki išeiti prie gatvės ir pakanka įdėmiai apsidairyti kai šalia atsiranda mašina, nebūtinai su taksi ženklais ir pasiūlys pavežėti. Važiavima į visai kitą miesto pusę tekainavo 500tenge (~1,2€), taksistas pasakė, kad neimtume takso prie prekybcentrio, ten brangu,gali 600 ar net 700 tenge paprašyti :). Tereikia išeiti į gatvę ir visuomet bus pigiau. Juokingos kainos, bet buvo malonu, kad žmogus nori padėti, padėkojome ir atsisveikinome. Nebepamenu ko pripirkome, bet yra vienas dalykas, ką reikia tame mieste nupirkti – tai kupranugario vilnos pledai. Pakelėje parduodami yra tragiškai nekokybiški, o va prekybos centre – vsai kitas reikalas. Pledo 2,1x1,9m kaina 44€/ Tik reikia žiūrėti, avių vilnos pledų kainos tokios pačios, ir sudėti jie greta.

Nusėdusia, bet nebešokinėjančia mašina pajudėjome toliau. Fantastiškai "geras" kelias yra nuo Atyrau iki Astrachanės. Kiekvienas Lietuvos vairuotojas turėtų juo pravažiuoti, kad niekada nesugalvotų keikti mūsų kelių ir pradėtų didžiuotis tuo ką turi :).

Dar buvome neaplankę Kaspijos, pastoviai stebėjome navigatorių, kada gi kelias priartės arčiaujūros. Pamatėme panašioje tokioje vietoje gražų kaimelį, sutikto žmogaus paklausiau ar privažiuosiu iki jūros, tas pasakė, kad tikrai, bet šyptelėjęs pasakė, kad ten seklu. Manęs sekluma nenustebinsi, bet, kad ten taip seklu tikrai nesitikėjau. Nuo kopų iki vandens važiuoti maždaug 1,5km

73.jpg

Mašiną pastačiau visiškai šalia vandens, gal 1m nuo ratų ir nubridau matuoti gylio. Bridau bridau gal 200m

70.jpg

Ir kai tolumoje pamačiau ant dugno stovinčias žuvėdras, apsigalvojau :)

O gylis ten buvo va toks:

71.jpg

O iš ryto vanduo dar atslūgo kokių 150 m

72.jpg

Ot, pagalvojau, jei vanduo ne atslūgtų o pakiltų, gylis būtų nebaisus, bet būtų įspūdinga nubusti jūroje :)

 

Bus daugiau

Redagavo Eccc
Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Dar kiek pasikratę keliu iki sienos, ją kirtome apie valandą palaukę eilėje. Kiek pavažiavę privažiavome sankryžą, kurioje Astrachanė buvo ir į kairę ir į dešinę, tik kairės pusės Astrachanė buvo 60 km. arčiau. Aišku, kad pasukome kur arčiau, ir vėliau paaiškėjo kodėl – pontoninis siūbuojantis tiltas už 220 rub. Iš karto už tilto nusipirkome Astrachanės persikų, jie visiškai kitokie nei Kirgizijos, nors ne tokie saldūs bet žymiai sultingesni, gal dėl to ir skanesni pasirodė. Likome ištikimi sau, vėl pirkom du kibirus :), tik jau po350 rublių, labiau į vakarus kainos aukštesnės :).

Astrachanė gražus, jaukus miestas, išsiskiriantis labai dideliu privačių valdų plotu aplinkui, net maniau, kad čia visas miestas toks. Paklaidžiojome kažkiek po centrą, jie turi matyt neseniai rekonstruotą labai gražų ir didelį operos ir baleto teatrą, ir šiaip miestui dėčiau +, bet reikėjo judėti toliau.

Link Volgogrado pakeliui daug kur parduoda melionus, bet geriau pas tuos pardavėjus nepirkti, pasirinkimas nedidelis, o ir kaina gerokai didesnė nei kiek toliau. O pirkti geriausia miestelio turguje, miestelis Zubovka, visai šalia kelio, bet tiek rūšių melionų, arbūzų dar niekur nemačiau. Kainos su pakelės pardavėjais skyrėsi iki 50%. Pirkti galima drąsiai ir vežti iki namų, tikrai nesuges. Prieš perkant gausit paragauti visų rūšių. Taip pat ten galima nusipirkti ir visų kitų žemės ūkio gėrybių, jos neatvežtinės o vietinės ir tikrai šviežios.

Toliau Volga išsišakoja į daug šakų, vėliau jos vėl susijungia į vieną, taigi, prie vienos tokios šakos apsistojome jau priešpaskutinei šios kelionės nakvynei

74.jpg

Graži vieta ant skardžio nakvynei ir pusryčiams. Nors ir netoli kelio, bet už kalvelių ten buvo ramu, tik žvejai naktį motoriniais laiveliais kiek paburzgaliojo

75.jpg

Šioje kelionėje norėjau pamatyti dar vieną dalyką, aplenkti Volgogrado negalėjau

76.jpg

Labai norėjau pamatyti antro pasaulinio karo memorialą Mamaev Kurgan su didžiausiu tarybinių laikų paminklu. Volgogradas, sakyčiau, uostamiestis, miestas prie jūros, o ta jūra yra Volga :), daug pliažų ir atostogaujančių. Prie memorialo mašiną pasisekė pastatyti į VIP vietą, aikštelės visur nemokamos, tik jų mažokai. Pats memorialas iš tiesų didelis, yra kur pasivaikščioti. Laiptai. fontanas, laiptai, alėja, laiptai, tvenkinys su sala ir ryžtingo kario skulptūra joje

77.jpg

Toliau, šalia tvenkinio yra muziejus ir karo panoraminė paroda. Ir vėl laiptai į kalną, ant kurio iš ties didelis paminklas

78_.jpg

Tik iki jo ir jau nebeėjome, muziejai buvo uždaryti, užtat bobulė pardavinėjo skanius ledus, jais netektį ir kompensavome :). Šiaip, karšta diena išpuolė,o iki paminklo dar tolokai, tai nutariau jį pasiekti kitu objektyvu. O jis ant paminklo parodė jau šių laikų žymes, neįžiūrimas neginkluota akimi

79.jpg

Mobilus ryšys turi būti geras, o ant galvos labai geras sklypas antenoms, ir aukštis puikus :).

Tose vietose žuvo labai daug žmonių, iš tiesų buvo labai baisus metas, bet dabar tų baisumų dvasios jau nebelikę, memorialas tik priminimas, žmonės besišypsantys, yra persirengėlių tų laikų kariais, galima pasifotografuoti, parduodami suvenyrai su Stalinu ir kitais karo laikų aidais. Matėm užsieniečių, o lenkų grupė buvo dviračiais atvažiavę. Tik čiauška garsiai lenkiškai manydami, kad jų užsienietiškos kalbos niekas nesupranta. Dar kiek pasivaikščioję pajudėjom toliau namų pusėn. Mynėm ne tiesiai į Maskvą o į miestelį netoli jos – Gusj Chrustalnyj, pas mus yra apeiga, kiekvieną kartą ką nors krištolinio iš ten parvežti. Pačiame miestelyje yra krištolo turgus, bet jis veikia tik nuo 6 ir iki 13 valandos, o mes jau buvome po pietų, taigi suradome firminę gamyklos parduotuvę. O kainos ten – kosminės, taigi pavaikščiojom, paganėm akis ir nusprendėm, kas mes ne tokio lygio užsieniečiai, kuriems yra skirta ta parduotuvė :). Išvažiuojant iš miesto prisipirkome ko reikia pakelės prekyvietėje, kitą kartą teks ištaikyti atvažiavimą ryte, turguje žymiai gražesnių dalykų yra

Prieš Maskvą ~100km pernakvojome ir anksti ryte – namo. Latvių muitinės konteineryje priverstinai palikę ekzotinius konservus sėkmingai įvažiavome į Europą. Greitiai greitai per Latviją ir mes jau Lietuvoje. Velnias, KAIP ČIA GERA! Net Zarasų rajone mane nušovęs inkilas nuotaikos nesugadino, inkilas juk savas, lietuviškas :).

Namai pagaliau!

80.jpg

Kelionės užtvirtinimo apeiga

81.jpg

ir dalinti lauktuvių namiškiams.

Visuomet po kelionės kurį laiką norisi pabūti namie, norisi ramybės ir net rutinos pasiilgdavau, o šį kartą visai kitaip, ši kelionė išskirtinė tuo, kad po poros dienų norėjosi vėl išvažiuoti...

Redagavo Eccc
Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Dar kiek pasikratę keliu iki sienos, ją kirtome apie valandą palaukę eilėje. Kiek pavažiavę privažiavome sankryžą, kurioje Astrachanė buvo ir į kairę ir į dešinę, tik kairės pusės Astrachanė buvo 60 km. arčiau. Aišku, kad pasukome kur arčiau, ir vėliau paaiškėjo kodėl – pontoninis siūbuojantis tiltas už 220 rub. Iš karto už tilto nusipirkome Astrachanės persikų, jie visiškai kitokie nei Kirgizijos, nors ne tokie saldūs bet žymiai sultingesni, gal dėl to ir skanesni pasirodė. Likome ištikimi sau, vėl pirkom du kibirus :), tik jau po350 rublių, labiau į vakarus kainos aukštesnės :).

Astrachanė gražus, jaukus miestas, išsiskiriantis labai dideliu privačių valdų plotu aplinkui, net maniau, kad čia visas miestas toks. Paklaidžiojome kažkiek po centrą, jie turi matyt neseniai rekonstruotą labai gražų ir didelį operos ir baleto teatrą, ir šiaip miestui dėčiau +, bet reikėjo judėti toliau.

Link Volgogrado pakeliui daug kur parduoda melionus, bet geriau pas tuos pardavėjus nepirkti, pasirinkimas nedidelis, o ir kaina gerokai didesnė nei kiek toliau. O pirkti geriausia miestelio turguje, miestelis Zubovka, visai šalia kelio, bet tiek rūšių melionų, arbūzų dar niekur nemačiau. Kainos su pakelės pardavėjais skyrėsi iki 50%. Pirkti galima drąsiai ir vežti iki namų, tikrai nesuges. Prieš perkant gausit paragauti visų rūšių. Taip pat ten galima nusipirkti ir visų kitų žemės ūkio gėrybių, jos neatvežtinės o vietinės ir tikrai šviežios.

Toliau Volga išsišakoja į daug šakų, vėliau jos vėl susijungia į vieną, taigi, prie vienos tokios šakos apsistojome jau priešpaskutinei šios kelionės nakvynei

74.jpg

Graži vieta ant skardžio nakvynei ir pusryčiams. Nors ir netoli kelio, bet už kalvelių ten buvo ramu, tik žvejai naktį motoriniais laiveliais kiek paburzgaliojo

75.jpg

Šioje kelionėje norėjau pamatyti dar vieną dalyką, aplenkti Volgogrado negalėjau

76.jpg

Labai norėjau pamatyti antro pasaulinio karo memorialą Mamaev Kurgan su didžiausiu tarybinių laikų paminklu. Volgogradas, sakyčiau, uostamiestis, miestas prie jūros, o ta jūra yra Volga :), daug pliažų ir atostogaujančių. Prie memorialo mašiną pasisekė pastatyti į VIP vietą, aikštelės visur nemokamos, tik jų mažokai. Pats memorialas iš tiesų didelis, yra kur pasivaikščioti. Laiptai. fontanas, laiptai, alėja, laiptai, tvenkinys su sala ir ryžtingo kario skulptūra joje

77.jpg

Toliau, šalia tvenkinio yra muziejus ir karo panoraminė paroda. Ir vėl laiptai į kalną, ant kurio iš ties didelis paminklas

78_.jpg

Tik iki jo ir jau nebeėjome, muziejai buvo uždaryti, užtat bobulė pardavinėjo skanius ledus, jais netektį ir kompensavome :). Šiaip, karšta diena išpuolė,o iki paminklo dar tolokai, tai nutariau jį pasiekti kitu objektyvu. O jis ant paminklo parodė jau šių laikų žymes, neįžiūrimas neginkluota akimi

79.jpg

Mobilus ryšys turi būti geras, o ant galvos labai geras sklypas antenoms, ir aukštis puikus :).

Tose vietose žuvo labai daug žmonių, iš tiesų buvo labai baisus metas, bet dabar tų baisumų dvasios jau nebelikę, memorialas tik priminimas, žmonės besišypsantys, yra persirengėlių tų laikų kariais, galima pasifotografuoti, parduodami suvenyrai su Stalinu ir kitais karo laikų aidais. Matėm užsieniečių, o lenkų grupė buvo dviračiais atvažiavę. Tik čiauška garsiai lenkiškai manydami, kad jų užsienietiškos kalbos niekas nesupranta. Dar kiek pasivaikščioję pajudėjom toliau namų pusėn. Mynėm ne tiesiai į Maskvą o į miestelį netoli jos – Gusj Chrustalnyj, pas mus yra apeiga, kiekvieną kartą ką nors krištolinio iš ten parvežti. Pačiame miestelyje yra krištolo turgus, bet jis veikia tik nuo 6 ir iki 13 valandos, o mes jau buvome po pietų, taigi suradome firminę gamyklos parduotuvę. O kainos ten – kosminės, taigi pavaikščiojom, paganėm akis ir nusprendėm, kas mes ne tokio lygio užsieniečiai, kuriems yra skirta ta parduotuvė :). Išvažiuojant iš miesto prisipirkome ko reikia pakelės prekyvietėje, kitą kartą teks ištaikyti atvažiavimą ryte, turguje žymiai gražesnių dalykų yra

Prieš Maskvą ~100km pernakvojome ir anksti ryte – namo. Latvių muitinės konteineryje priverstinai palikę ekzotinius konservus sėkmingai įvažiavome į Europą. Greitiai greitai per Latviją ir mes jau Lietuvoje. Velnias, KAIP ČIA GERA! Net Zarasų rajone mane nušovęs inkilas nuotaikos nesugadino, inkilas juk savas, lietuviškas :).

Namai pagaliau!

80.jpg

Kelionės užtvirtinimo apeiga

81.jpg

ir dalinti lauktuvių namiškiams.

Visuomet po kelionės kurį laiką norisi pabūti namie, norisi ramybės ir net rutinos pasiilgdavau, o šį kartą visai kitaip, ši kelionė išskirtinė tuo, kad po poros dienų norėjosi vėl išvažiuoti...

Ačiū.Ir as norečiau taip pakeliaut...

Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Tekstas šaunus. Patogiau 100?

Kai kas patogiau, kai kas ne. Gamykliškai Discovery3 kėbulas labiau pritaikytas kelionėms, bet su dadirbimais bet ką galima prisitaikyti. Su Discovery3 gerokai malonesnis važiavimas, bet yra pastovi baimė dėl variklio. O su šituo iš techninės pusės dėl nieko galima nesibaiminti.

Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

ar pravazumo uzteko ? ratai kazkas apie 33?  ar aplamai buvo reikalingos mt padangos ?

Pravažumo užteko pilnai, padangos 33", o dėl MT, tai į panašias keliones tik tai. Kirgizijos plynaukštės purvynuose be jų būčiau labai sunkiai išsivertęs, o ir ant akmenų šitų padangų šonai apsaugoti nuo plyšimo žymiai geriau. O šitas pasirinkau, nes jau buvo išbandytos su Disco3 kelionėje aplink Baikalą, ir per akmenis gerai lipo, purvuose taip pat gerai pasirodė ir ant plento tylios pakankamai. Beje, ir kaina gera :)

Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Susikurkite paskyrą arba prisijunkite, jei norite komentuoti

Komentuoti gali tik registruoti nariai

Susikurkite paskyrą

Prisijunkite prie mūsų bendruomenės.

Užsiregistruoti

Prisijungti

Turite paskyrą? Prisijunkite.

Prisijunkite dabar
×
×
  • Pasirinkite naujai kuriamo turinio tipą...

Svarbi informacija

By using this site, you agree to our Terms of Use.