Pereiti prie turinio

Ustiurtas 2017


VMatas

Rekomenduojami pranešimai

Ustiurtas - okeano Tetis dugnu (pirmoji dalis)

Taip, mes buvome ten. 
 
2a42b99s-960.jpg
ea42b99s-960.jpg
fc42b99s-960.jpg
 
Mes žiūrėjome į grožį, kvėpėme karštą orą su kreidos dulkėmis, gėrėme vandenį, kurį atsivežėme su savimi ir kazachišką alų, kuris, deja visai nebuvo geras, ir negalėjome patikėti, kad taip gali būti. Prieš milijardą metų šios kriauklės buvo gyvos, o dabar suakmenėję belemnitai(“velnio pirštai”) skubėjo savo reikalais, o šiandienos kalnai tebuvo tik jūros dugno dalis. Sunku net įsivaizduoti tokį didžiulį laiko tarpą, kuris yra tik maža mūsų planetos istorijos dalis ...
 
4a42b99s-960.jpg
1242b99s-960.jpg
 
Kas dar nebuvo - siūlyčiau nuvažiuoti ir pamatyti savo akimis Žemės praeitį, kurią galima liesti, kuri dulka po visureigio ratais ir traukia savo nerealiu grožiu. Stepė ... tik čia mes supratome, kokia ji beribė ir begalinė. Gaila, kad buvo vasaros metas ir mes negalėjome pamatyti jos tikrojo grožio, kai stepė žydi. Deja - mano Mieloji negali išvažiuoti kitu metu, ir mes buvome čia vasarą. Prieš tai mes matėme Uralo stepę, Tažerano stepes - bet tik čia mes supratome kokie maži taškeliai esame šiame beribiame kupranugarių ir arklių pasaulyje. Ir mes būtinai kada nors dar sugrįšime čia gegužės mėnesį, kad pamatyti žemės atgimimą po žiemos miego. Gėlės baltų kreidinių Akergesheno ir Aktologajaus kalnų bei Ustiurto činkų fone lauks mūsų.
 
5242b99s-960.jpg
 
Mes važiavome vos matomais mūsų pirmtakų pėdsakais, apaugusiais sausa žole ir kas kiek laiko tikrinomi, ar nėra dūmų iš po apsaugų. Kelyje į Aktolagajų stepėje suradome sudegusį UAZ Patriotą. Maniau, kad tai Tulupovo(kam įdomu ieškom alekseyt - žmogus daug važinėja, mums dar oj kaip toli iki jo) Patriotas - paaiškėjo - kad tai kitas. Reiškia dar kažkas degė stepėje.. Būkite atsargūs - stepė neatleidžia klaidų. Negalima skubėti - apsaugos šienauja saulės išdegintą žolę kaip vejapjovė. Žolės prisirenka visur ... Dar viena priežastis neskubėti - sankryžos su kitais keliukais einančiais iš niekur ir kažkur. Kertamo kelio vėžės gali būti tokios gilios, kad pakabą pramuša iki otboinikų(nesugalvojau lietuviškai kaip parašyti :D ). Stepės keliuku galima įsibėgėti ir iki 70-80km/h, o soruose(rus. сор - išdžiūvusio negilaus ežero dugnas, lygesnis nei autostrada) ir virš šimto ... Ir beveik 90 iš 100 atvejų net už 50 metrų jūs nepamatysite tos sankryžos. O tada tritonis visureigis trumpam pakyla į orą ..
 
2242b99s-960.jpg
6242b99s-960.jpg
 
Kaip sakoma - stepėje nėra kelių, tik kryptys. Tikra tiesa - be iš anksto parengto pėdsako čia nėra ką veikti. Galima žinoti, kur pvz. yra Bosžira - bet to neužtenka, reikia dar žinoti kaip iki jos atvažiuoti. Aišku, galima turėti daug laiko ir neskubant bandyti surasti tikrąjį kelią - tik deja - "КазМунайГаз" dėl nesuprantamų priežasčių neskuba statyti degalinių visur stepėje tokiems keliautojams .. Ir informacijai - navigatoriai Android(manau iPhone irgi) pagrindu begėdiškai atsisako veikti  - matote jiems baterija perkaista. Išgirtas GoPro irgi kelis kartus atsisakė filmuoti dėl perkaitimo, gerai bent jau nesugadino kortelės .. Ištikimai tarnavo tik Montana, nors buvo keletas vietų, kuriose navigatorius blūdyjo kelis šimtus metrų į šoną, nepaisant protingos WAAS / EGNOS korekcijos. Kažkokios keistos GPS signalo anomalijos - tekdavo sukti ratus kad pataikyti į maršrutą. Ir kiaulystės dėsnis - dažniausiai tai atsitikdavo sankryžose :) O įdomiausia dalis - važiuoji vos matomom keliuko žymėm ir galų gale jis išnyksta .. Arba kažkur čia turėtų būti posūkis - ieškai jo, o jo tiesiog nėra. Juokinga, bet kai grįžti atgal į savo pėdomis posūkis matosi. O jei jo ir taip nesimato - reikia sukti ratus - už keliasdešimt metrų ieškomas kelias paprastai vėl atsiranda. Važiuoti tiesiai stepe pagal azimutą - įmanoma, bet pavojinga ir nemalonu. Pavojus dėl žolės - tiesiai važiuojant jos ir daugiau, ir ji aukštesnė. Pavojinga ir nemalonu, nes stepė pilna mažų griovelių išplautų po lietaus. O vietomis tie grioveliai virsta giliais grioviais, per kuriuos išvis nepervažiuosi. Keliuku gali važiuot 40-50km/h, tiesiai stepe kelis kart lėčiau. 
 
Bus tęsinys.
Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Bet visi techniniai sunkumai tai smulkmena palyginti su tuo, kas mus supa. Yra pasaulyje Monumentų slėnis, kur buvo sukami filmai su Vinetu - Bet Kazachstane ne blogiau nei ten, o kai kas dar ir geriau. Čia nėra minių triukšmingų turistų, iki čia neatvažiuoja ekskursiniai autobusai su gidais "žiūrim į kairę, dabar į dešinę, viskas, važiuojam toliau”. Tie kas iki čia atvažiuoja nori pabūti gamtoje, paklausyti vėjo ir civilizacijos stoka visiškai netrukdo būti laimingu. Čia nereikia skubėti, nereikia lėkti remiantis principu “apvažiuosim viską ir net daugiau, ir viską viską pamatysim.” Mes pažiūrėjome į nedidelę, bet labai savotišką Kazachstano dalelytę, ir ji išliks mūsų atmintyje ilgą laiką.

 
fe9e799s-960.jpg
Kapinės prieš Kulsary
 
419e799s-960.jpg
Mes radome didelę upę!
 
919e799s-960.jpg
Žvilgsnis į sorą Tuzbair
 
 
Automobilio parengimas - bet koks keturiais ratais varomas automobilis, net ir visai parketinis. Iš esmės kai kurias vietas gali pasiekti praktiškai bet koks nesužemintas automobilis, tiesiog reikia protingai pasirinkti kelionės laiką, maršrutą ir neskubėti. Lietingu metu net ir parengti turės problemų - vanduo ir kreida pavirsta į tokį marmalą, kad sėsti ant dugno nesudarys jokių problemų. Nors tai buvo vasara, sausa, bet ties Bosžira lijo, kai mes sukome ratus kitur. Kai mes ten atvažiavome, vėjas jau buvo viską išdžiovinęs, tačiau ten kur buvo balos žemė(tiesą sakant sunku tai pavadinti žeme) dar buvo lipni kaip košė ... Dar kartą - nevažiuokite čia neparengę pėdsako ir neperskaitę nors keleto ataskaitų - prarasite laiką ir nedaug pamatysite. O yra ir vietų, kurios gali pateikti staigmeną.. Pavyzdžiui pakilimas nuo jūros į plynaukštę šalia Nukritusios žemės visiškai nėra toks paprastas net ir sausu oru, ir tikrai padarys įspūdį po lietaus :) Padangos MT žinoma geriau, bet vasarą tai nėra būtina. AT su gerais stipriais šonais susidoros - kai kuriose vietose yra aštrių akmenų ir gali būti problemų. Papildoma dugno apsauga neprivaloma, bet kaip visada pageidautina. Keletą kartų kabinome apsaugą sankryžose ir vietomis vėžės stepių keliuose yra tokios gilios, kad išbando kaip tvirtai laikosi apsauga. Jei nuplėš standartines gamyklines bus žymiai blogiau.. . Ir būtinai reikia stebėti ar nesikaupia  šienas šalia karštų komponentų - turbinos ir katalizatoriaus. Visa kita savo nuožiūra - pavyzdžiui, gervė buvo reikalinga tik dėl to kad velnias nešė smėlėtu krantu į Krauklių rago pusę, kurio taip ir nepasiekėme, nes kelias baigėsi ...
 
 
d19e799s-960.jpg
Žemės kraštas
 
b19e799s-960.jpg
Baltai - rožinis zefyras ...
 
f19e799s-960.jpg
Štai taip atrodo činkas
 
Atsargos. Svarbiausia tai vanduo. 40 litrų plauti viskam reikia turėti su savimi ir dar pakankamai geriamojo vandens - tada galima jaustis saugiai. Vandens teoriškai įmanoma rasti stepėje, bet jis gali būti kartus arba sūrus. Na ir ne vandens ieškoti ten važiuojama - nereikia gaišti laiko tikrinant galimus šulinius. Kurie gali būti labai gilūs - įmestas akmenukas krenta 7-8 sekundes :) Su kuru taip pat - reikia turėti ne mažiau kaip 40 litrų atsargą, žinoma, priklausomai nuo to, kaip giliai bus važiuojama į stepę. Tačiau visada įmanoma situacija, kai atvažiuoji su degančia lempute į degalinę, o čia tiesiog nėra reikiamo kuro. Laukti nežinia kiek. Mums pasisekė - Beyneu radome kažkokią neaiškią degalinę ir užpylėme dyzelino, neliečiama atsarga liko nepaliesta. Nusiskundimų tuo kuru nebuvo, apskritai Kazachstane kuras be priekaištų. Na, su maistu ir taip viskas aišku. Negaliu pasakyti, kaip pavasarį, bet vasarą karštis ir nuolatinis vėjas greitai dehidratuoja organizmą - labai troškina. Reikia imti ne tik vandenį, bet ir melionus/arbūzus - labai padeda numalšinti troškulį. Taip pat  šubat - raugintas kupranugarių pienas, jei rasti pirkti - bet tai mėgėjams. Skonis yra specifinis, tačiau troškulį malšina gerai. Žinoma vakare alus, nors ten jis labai jau nekoks. Galima gerti Karagandinskoje, visai nieko, o jei dar atšaldyti - bet ten nėra kur. Su prekybos centrais bėda - teks naudotis mažų parduotuvių, dažnai be savitarnos, paslaugomis. Ir jei parduotuvėje pardavėjos apvyturiuotos skaromis iki negaliu - alaus ten  nerasite :) Tai labiausiai tikėtina Žanaozen - ten aš praėjau 5 parduotuves ir spjoviau - reikėjo važiuoti toliau be alaus vakarui. Štai taip :).
 
 
899e799s-960.jpg
Mes ir sor Tuzbair  :)
 
c99e799s-960.jpg
...
 
a99e799s-960.jpg
Matyt teks traukti atsarginę padangą :)
Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Dulkės. Jis bus visur. Ir smulkios smulkios - būkite pasiruošę, kad automobilio vidus bus padengtas storu sluoksniu. Saugokite fototechniką , ypač SLR ir objektyvus. Jei važiuoti stepe - arba per atstumą vienas nuo kito pradedant nuo šimto metrų, arba lygiagrečiai jei yra kartotiniai keliukai(dažnai yra). Kuo oro įsiurbimas aukščiau, tuo geriau - P38 filtras užsikemšdavo daug greičiau, nei man su snorkeliu. Slėnyje kur yra Bokty kalva - išvis nenormalūs dulkių kiekiai - video matosi, kaip P38 tiesiog maudėsi dulkių debesyje. Ir su atvirais langais :D Jei automobiliai nepakelia dulkių nuo kelio tai padaro vėjas. Be dulkių niekaip - reikia tai priimti kaip neišvengiamybę.

 
e283859s-960.jpg
Činkas Airakty
 
9283859s-960.jpg
Airakty - užsukome trumpam - o reiktų praleisti čia visą dieną ...
 
Augmenija - dauguma su dygliais. Jų daug,  ir jie labai aštrus. Odą braižo vos prisilietus. Visa kas dar žalia vasarą - 100 procentų yra pasiruošę gintis nuo galimo valgytojo. Ar žmogus ar kupranugaris - augalams vienodai rodo. O kad spygliai būtų efektyvesni - jų galiukai yra sausi, dėl to aštresni ir lengviau lūžta ...
 
d283859s-960.jpg
Garsusis miegantis liūtas (Šerkala) iš arti visai ramus
 
b283859s-960.jpg
Galų gale įdomesnis keliukas :)
 
f283859s-960.jpg
Milžinų kamuolys
 
8a83859s-960.jpg
Naudoti kamuoliai
 
 
Kuro pylėmės tik KazMunaiGaz ir vieną kartą nežinomos kilmės degalinėje su užrašu DIESEL Beyneu. Kuro kaina negali nedžiuginti - net lyginant su Rusijos kainomis. Ką jau bekalbėti apie ES kainas .. 0,37 / 0,55 / 1,05 EUR atitinkamai KZ / RUS / ES .. Taip ir gyvename :)
 
Kazachas be arklio - ne batyras. Taip kažkada buvo - ir dabar taip pat, tik kitos arklių mados. Kazachas be kruzerio - tai ne visai kazachas :) Ir kruzeris turi būti baltas. Jei ne kruzeris o kažkas kito - irgi bus balta. Net seni kariški UAZ ten baltos arba bent jau pilkos spalvos. Na, su spalva yra aišku - karštos vasaros, tačiau tokia ”Toyota" rinkos dalis (tikriausiai daugiau nei 50 procentų, kaip mums atrodė) landroveristui gali grėsti psichikos problemomis :D Tojotų ten daug, ir ne tik kruzerių - visokiausių. Ir dauguma naujos. Iš LR mačiau tik 2 Sportus, L322 ir Freelą 1. Net Defender ne - visiška netvarka. Automobilių plovyklų yra tiesiog gausybė ir kiekviename žingsnyje - iš kur tik jie ima tam vandenį? Visos mašinos blizga lyg tik ką nusileido nuo konvejerio. Net UAZai :) Mes vieninteliai ten buvome purvini po stepių - kazachams turėjom įvaryti siaubą savo išvaizda :) Štai kur plovyklos verslas klesti :)
 
1a83859s-960.jpg
Mečetė Šakpak-Ata"
 
5a83859s-960.jpg
... ir jos požeminė dalis
 
3a83859s-960.jpg
Gamtinių nėrinių grožis
 
7a83859s-960.jpg
Galbūt taip sėdėjo čia ir pats Shakpak-Ata - gydytojas
 
Kazachai yra labai draugiški, šypsosi, pypsena, kai jie mato užsienietišką automobilį, mosuoja ranka. TiesĆ sakant tas pypsenimas tik trukdo ir erzina, ypač nepažįstamame mieste. Susitikimo metu būtinai paklaus iš kur, į kur, šiaip pasikalbės, palinkės gero kelio. Mėlynosios įlankos paplūdimyje pasėdėjome su vienu greta buusiu kazachu, pasikalbėjome. Davė mums vytintos arklienos paragauti, dėl visa ko pradžiai pavadinęs tai jautiena ir tik kai paragavme pasakė, kad tai buvo arkliena :) Mūsų tai neišgąsdino - buvo labai skanu: D  
Kas buvo nesuprantama - miestuose, prie degalinių, netgi kai kuriose vietose tiesiog šalia kelio matėme grupeles kazachų(be moterų) - kurie ten kažką aptarinėdavo arba šiaip stovėdavo.  Ką jie ten veikė - nesuprantama..  O šiaip juntamas skirtumas tarp Rusijos ir Kazachstano - kazachai tiesiog tenkina paprastą smalsumą. Kai stovėjome ant estakados ir nuiminėjome mano D3 baką per tą laiką privažiavo, trumpam sustojo 2-3 mašinos. Su įdomumu spoksojo į mus iš kelių metrų atstumo, tačiau neklausė ar nereikia padėti. Esant tokiai situacijai Rusijoje paprastai klausia ar nereikia pagalbos - net ir tokioj vietoj kaip Naujasis-Uojana .. Tačiau bendras įspūdis iš Kazachstano labai teigiamas. 
 
 
Video: 
 
 
Bus tęsinys.
Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

865fa59s-960.jpg

Simbolis dažnai sutinkamas kapinėse ant mauzoliejų
 
c65fa59s-960.jpg
Dar viena požeminė mečetė Sultan-Epe
 
a65fa59s-960.jpg
Taip apšviečiamas mečetės vidus
 
Šiluma. 35 laipsniai šilumos - lengvai. VVisa laimė visada yra vėjas, ir oras yra labai sausas - karštį galima gana lengvai išgyventi. O činko viršuje vėjas gali būti labai stiprus, su pabandymais nupūsti nuo činko išsiblaškiusį turistą. Kai grįžom  namo, ir atėjo 35 laipsnių karščiai be vėjo ir su drėgme buvo žymiai sunkiau. Taip kad viskas yra reliatyvu.
 
e65fa59s-960.jpg
Štai ir jūra - maudysimės!
 
965fa59s-960.jpg
Kriauklių pasaulis
 
b65fa59s-960.jpg
Vandens žalčiai - bijoti nereikia, jie patys bijo
 
f65fa59s-960.jpg
Gera…
 
8e5fa59s-960.jpg
Naktis artėja..
 
Su maistu pakeliui (turiu galvoje asfaltą, ne stepę :) ) Kazachstane viskas tvarkoj, kavinių yra pakankamai. Bėda tik viena - patiekalų asortimentas visur vienodas, skiriasi tik kokybė. Pati geriausia vieta pavalgyti, kurią sutikom, nors ir juokinga tai valgykla, prie įvažiavimo į Kulsary. Virėjos čia tikros šaunuolės, ką  patvirtina ir neišnykstanti eilė. Rekomenduojame, valgėme ten du kartus. Kavinėse paprastai yra dušai, už 150 tengių(<0,5euro) žmogui galima išsimaudyti. Stepėje, kur nėra vandens galima tik apsiprausti ir dušas yra būtinas dalykas. Nė karto nmiegojome  viešbutyje. Atstūmus priekines sėdynes D3 lova išeina maždaug 208 cm ilgio. Miegojimo platforma(daiktai po ja) ir savaime prisipūčiantys čiužiniai leidžia greitai turėti komfortišką miegojimo vietą.  Ir nereikia bijoti lietaus ar gyvių, kurie gali bėgioti ar šliaužioti aplink. Nors teko skaityti apie karakurtus, skorpionus ir gyvates Kazachstane, mes nematėme nieko panašaus. Bet vis tiek miegas viduje ramesnis. Reikia dar atsižvelgti ir į vėją - stepėje jis neprognozuojamas. Nors ir sustosi činko užuovėjoje naktį viskas gali lengvai pasikeisti, ir vėjo gūsiai supa mašiną, o ką jau kalbėti apie palapinę..
 
ce5fa59s-960.jpg
Nelengvas pakilimas į plato - aukščių skirtumas 170 metrų"
 
Kazachstanas tai jau Rytai. Tai kitos tvarkos, ir atitinkamas mentalitetas. Vyrų pasaulis čia svarbesnis nei moterų. Ir nors Kazachstano islamas nėra konservatyvus ir fanatiškas, vis tik jo poveikis juntamas. Labai paprastas pavyzdys - Mėlnosios įlankos paplūdimyje netoli nuo mūsų buvo jaunimo grupelė. Visą dieną vaikinai kažką veikia(pvz., žaidžia su kamuoliu) atskirai, o merginos atskirai. Ir tik vakare susibūrė į poreles :) Merginos netgi nesimaudė vietoje, o nuėjo toliau. Moterys, jei ir maudosi tai ant maudymosi kostiumėlio dar turi skraistę. Nekalbant jau apie mečetes  paprastas miesto drabužis su atviromis rankomis r kojomis bei plaukais yra retenybė. Dar - kai kalbate su kazachais, jie visada pirmiausia kreipiasi į vyresnio amžiaus vyrą, tada į kitus vyrus ir galiausiai į moterį. Jie net sėdi taip, kad būtų tiesiogiai prieš vyresnio amžiaus žmogų. 
 
1e5fa59s-960.jpg
Sūraus vandens nenorėtumėte?
 
Vėl jūra netoli Saura tarpeklio
 
Žalių žmogeliukų visureigis pravažiavo lavai dar gerai nesustingus
 
Keliai Kazachstane tai atskira istorija. Kelias nuo Kotiaev sienos perėjimo punkto į Atyrau normaliais žodžiais neaprašomas. Kaip kelias buvo nutiestas tarybiniais laikais taip jie nieko ir nedarė nieko su juo. Duobės per visą asfalto gylį, ir daug. Apie volą skylių lopų lyginimui  jie negirdėjo ir į akis nematė :D Keletas mažų miestelių yra tiesiog šalia kelio. Tai va - šių miestelių pagrindinė gatvė - kelias duobėta nė jkiek ne mažiau. Labai nemalonūs įspūdžiai nuo šio regiono kelių - trafikas didelis, bet vietos valdžiai vienodai.  Toks pats kelias veda iš Kulsary į Akkergeshen , bet ten nėra jokio eismo, ir iš esmės tai yra tik stepių kelias piemenims ir turistams. Toliau už Kulsary jau geriau,palyginus su greideriais kurie ten dar buvo prieš kelerius metus. Keliai nėra tobuli, bet bent jau galima važiuoti normaliu kreiseriniu greičių tarp atskirų įdomių vietų. Keliukai stepe geresni ne tik už kelią į Atyrau, bet ir gerą ketvirtį kitų asfaltuotu kelių Kazachstane, kuriais mes važiavome. Ir jei ne keliukų kryžkelės būtų įmanoma važiuoti greitai ir komfortiškiau nei didžiuma asfalto. Keliukai vedantys išdžiūvusių ežerų dugnu išvis turi autostrados kokybę. Išimtį sudaro stepių keliukai, kur pagrindas yra molis. Kaip molis sudžiūvo, taip ir teks purtytis.
 
Mėlynoji įlanka
 
Kas yra pirmasis maudytis?
 
Kuo ne Seišelai?
 
Viltis miršta paskutinė
 
Pora odių apie policiją? Policijos daug ir jie aktyviai dirba keliuose. Dažnai važiuoja su mirksiukais be jokios matomos priežasties. Žiūrėt į mus žiūrėjo, bet nė karto nestabdė. Stabdė P38 ir norėjo kažką įsodint pavežti, bet pamatę daiktų kiekį pakeitė savo nuomonę. Na o mes ir nepažeidinėjome. Pasitaikė piktybiškas Astrachanės srities policininkas - specialiai stovėjo taip, kad norėdamas sustot ne pernelyg toli nuo jo turi kirsti ištisinę liniją.  Ir ramiausiai sako - va, buvo pažeista ištisinė linija. Kaip rusai pasakytų - “razvod”. Mes gi buvom “nesupratingi”, o popierių pildymo su užsieniečiais jam aiškiai nesinorėjo.
 
Rytoj bus nauja graži diena
 
O, beje, kelininkai. Tai atskira daina. Ar man vienam atrodo, kad jie nesugeba normaliai galvoti arba turi perdėtą savo vertės pajautimą? Kazachstane kelią uždaro, eismas stepe ir tiek žinių. Nėra blogai, nestovime, viskas kažkaip juda, nors ir su dulkėmis. Rusijoje daugiau ar mažiau viskas tvarkingai, net žalia banga iš laikinų šviesoforų iš principo organizuota, galima juos išbraukti iš blogiečių sąrašo. Vienintelė problema, kad labai daug kelių remontuojama. Važiuojant ne pirmą kartą matosi kad Rusijos keliaimetai iš metų yra vis geresni. Na o Latvijos ir Lenkijos kelininkai aiškiai patenka į nemąstančių kategoriją. Latvijoje, laikini šviesoforai bet kaip - kai atvažiuoji iki sekančio po 200m pertraukos ten užsidega raudona! O šviesoforų atkarpoj Zarasai - Daugpilis nemažai..  Lenkija - autostrada Varšuva - Lodzė, piko valanda, trafikas oho, kamštis 40-50 kilometrų. Priežastis: kelininkai be akivaizdžių priežasčių uždarė 10 (!) metrų pirmoje juostoje, stovi, nieko neveikia.. Po maždaug 20 kilometrų vėl kamštis, šįkart tik apie dešimt kilometrų, nes trafikas stipriai susilpnintas pirmojo. Priežastis: matote piko valandomis jie šienauja skiriamąją juostą, uždarė 50 metrų antros juostos. Be žodžių.
 
 
Bus tęsinys.
Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

O dabar padieniui.
 
Diena 1-2. Birželio 29 mes su D3 pradėjome kelionę Lenkijoje. Kelyje nebuvo nieko įdomaus, išskyrus konkretų lietų prieš Augustovą. Po 12 valandų pasiekėme draugus palei Panevėžį. Birželio 30 laisvadienis, pirkti rublius pirmai kelionės dienai. Pravažiuota 900km.
 
3 diena. Tikroji kelionės pradžia, 8 val. ryto susitinkame su rimasbutr Utenoje.
 
2e5b8d9s-960.jpg
P38 ir D3 - ant jų ratų gulė didžiausi kelionės sunkumai
 
Važiuojam link Latvijos - Rusijos sienos. Iki Daugpilio - raudona banga iš laikinų šviesoforų, latvių kelininkai turėjo apsižagsėti.
 
815b8d9s-960.jpg
Tai Latvija, kur kelių tarnyboms ir ne tik visiškai nerūpi keliautojai
 
Eilė pasienyje nėra didelė, apytikslai 30 automobiliai. O stovime 8 valandas! Nesąmonių nesąmonė - Rusijos muitinėje daug papildomų popierių, pernai taip nebuvo .. Problemą sudaro keliautojai, turintys leidimą gyventi arba Rusijos piliečiai, kurie gyvena kažkur Europoje ir važiuoja su tos šalies numeriais. Tada krūva papildomų popierių. O dar prieš mus dagestanietis ar velniai žino kas su vokiškais numeriais - nė velnio nesusigaudo tų popierių pildyme.. vienu žodžiu nepasisekė. Ir dar kaip tik bus pamainų pasikeitimas - jau galvojau kad dar dvi valandas stovėsim.. Dėkui muitininkei kuri pasigailėjo vargšų turistų ir greitai mus praleido. Galima pavydėti rusams - juos savi leidžia be eilės atskiru taku, laukia max pusvalandį. Tuo tarpu latviams vienodai rodo ar tu ES pilietis ar ne, stovėk bendroje eilėje .. demokratija .. :)
 
Planas apsipirkti, nusipirkti SIM kortelę ir pakeisti eurus į rublius Velikije Luki sėkmingai žlugo. Važiuojame tiesiai prie ežero už vietovės Kunja. Ežeras Žižickoe -  jau žinome kad tai gera nakvynės vieta iš pernai metų kelionės prie Bajkalo. Atvažiuojame jau saulei leidžiantis, greita vakarienė ir miegas. Pravažiuota 508km.
 
c15b8d9s-960.jpg
Gražus rytas prie ežero Žižickoe
 
a15b8d9s-960.jpg
Mes Maskvos srityje netoli Serpuchovo
 
Diena 4-5. Maskvą apvažiuojame A108, tada sukame į pietus i važiuojame Volgogrado kryptimi.
 
e15b8d9s-960.jpg
Link grožio :)
 
915b8d9s-960.jpg
Nakvynės vieta
 
Sekmadienis - pakeisti pinigus problema - tenka naudotis kortele, nors Lenkijos bankai lupa komisinius už mokėjimus kortelėmis užsienyje. Prieš misto Elektrik randame vietą nakvynei su stalu po stogeliu ir ugniaviete.. Ęia jau apsistoję vaikinas su mergina - keliauja iš Orenburgo į Sočį.. matyt geografijos turėjo dvejetus :) Matosi kad turi problemų su pinigais ir maistu - darom vakarienę, pakviesčiam ir juos,  pavaišinam alumi ir miegot.
 
Rytą atsisveikiname su jaunimu ir važiuojame į artimiausią miestą Michailov. Keisčiame pinigus ir esame maloniai nustebinti -kursas maždaug 7 rubliais geresnis nei Lietuvoje -nuo šiol visada stengsiuos  keisti pinigus Rusijoje.
 
d15b8d9s-960.jpg
 
e95b8d9s-960.jpg
 
Navigatorius gyvena savo gyvenimą - perskaičiavo trasą į Kazachstaną per Saratovą, nepaisant užkrautos trasos per Astrachanę. Tuo būdu važiuojame per Tambovą - gražus miestas. Matome centre gražias cerkves - jei pavyks kelyje atgal užsuksime apžiūrėti..
 
995b8d9s-960.jpg
Į tai turime pažiūrėti iš arčiau
 
Po Tambovo aiškiai matome kad važiuojame ne ten - į navigatorių įrašome Volgogradą. Duobėtas kelias ir mes vėl kelyje "Kaspij". Prieš kaimą Aleksandrovka nukrenta P38 pakaba. Klaidų nėra.  Kompresorius perkaito, neįsijungia. Prijungiame išorinį nešiojamą - kažkur gale šnypščia oras - reiškia yra skylė .
 
d95b8d9s-960.jpg
Problemos mus surado
 
Prieiti sudėtinga, bet galų gale priežastis aiški - trūko išmetimo vamzdis ir sprogo abu pneumatiniai vamzdeliai į pagalves. Turiu 6mm pneumatines jungtis , stikloaudinio, pastą išmetimo sistemai - po valandos remontas baigtas. Bet taip toli važiuoti negalima - būtina suvirinti išmetimą. Važiuojame į kaimą, galbūt ten kažką surasime. Po kelių kilometrų sukame į lauko keliuką - mums iš paskos pasuka Niva. Kaip žinoma “nivovodai” yra geri žmonės - šis atvejis ne išimtis. Suvirintojas bus :) Pasirodo, mes susitikome su 2000ha ūkio savininku. Netgi galėsime išsimaudyti duše jų pirtyje šalia dirbtuvių.  O duslintuvas susidėvėjęs rimtai ir prakiuręs keliose vietose.
 
Ačiū geriems žmonėms
 
Vamzdį teko apvirinti iš išorės, laiko apie 3-4 valandas .. Kol suvirintojas virina - pokalbiai. Vienas iš klausimų - sankcijos. Juokiasi - sankcijos nedaro jiems jokio poveikio. John Deere tiekia atsargines dalis be problemų - tik pateik užsakymus. To ir reikėjo tikėtis, kad korporacijoms tos sankcijos buvę nebuvę. Politikai gali džiaugtis savo žaisliuku, bet verslas yra verslas. 
Suvirintojui už darbą 2500 rublių. Mūsų kainomis - nedaug, o dar gauname galimybę išsimaudyti po dušu. Miegame automobiliuose, nors ir yra vietos pirtyje. Galėjome dar iškūrenti pirtį ir išsimaudyti - bet tam nėra laiko. Beje, pirtyje ant palangės pinigai, taip pat stovi kelios geros rūšys  viskio ir brendžio. Be abejo neliečiame, tiesiog neįprasta. . Iš kitos pusės, mes asmeniškai jau ne pirmą kartą susiduriame su tokiu žmonių pasitikėjimu Rusijoje - kitur tai tiesiog sunku įsivaizduoti ..
Pravažiuota 1144km.
 
 

 

Bus tęsinys.
Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

6 diena. 8 val. ryto išjudame. Dėkojame už nakvynę(jie jau dirba) ir pagalbą šeimininkams - sako užvažiuokit dar :) Mūsų tikslas - Mamajevo kurganas Volgograde. Karšta - 36-37 laipsniai. Daug žmonių. Memorialas įspūdingas. Salė su amžinąja ugnimi - nulenkiame galvas atminčiai tų, kurie čia žuvo kovoje su fašizmu.

 
7b2bcd9s-960.jpg
72bcd9s-960.jpg
 
Volgograde neliekame - važiuojame prie Baskunčako ežero - Mirties jūros analogo. Dar karščiau - jau 39 laipsniai. Disko laikosi, skysčio temperatūra 95C, alyva 118-12C.
 
472bcd9s-960.jpg
Mūsų kabrioletas
 
UAZiku važiuojame prie ežero, kitaip negalima, nebent pėstute .. Taip, paskęsti čia nepavyks. Vanduo išstumia kūną į paviršių kaip kamštį. Gulėti ant vandens galima tik ant nugaros - kitaip iškart apverčia. Išlipus iš vandens druska kristalizuojasi ant kiekvieno plaukelio. Įspūdžiai fantastiški, oras ir vaizdai - irgi :)
 
272bcd9s-960.jpg
Visur tik druska
 
Prie ežero praleistome dvi valandas , į Žemutinį Baskunčiaką parvežė mus jau su tamsa. Nuplauname druską po dušu ir važiuojame atgal link Achtubinsko. Prie kelio auga keletas medžių - sustojame nakčiai. Aplink birzgia skėriai , šalia geležinkelis. Bet mes pilni įspūdžių ir niekas mums netrukdo. Pravažiuota 612km.
 
7 diena. Šiandienį Kazachstaną! Pusryčiai ir į kelią. Vėl karšta, du kartus stabdo policija. Pirmi  malonūs ir korektiški, domisi, iš kur, kur ir linki gtero kelio. Antrasis bando “razvodą” - mat kirtote ištisinę liniją (stovi taip, kad ją kirstum jei nenori kad jis eitų iki mašinos kokius 200 metrų).. bet matyt, per daug tingus, kad pildyti popierius užsieniečiams. O mes nesame supratingi kad jis nori į leteną :)
Sienos perėjimo punktas palyginti su Burachki visiškas apsileidimas - bet personalas yra draugiškas ir malonus, 20 minučių ir mes jau niekieno žemėje :) Iki Kazachstano pusės dar 8 kilometrai ir upė Kigach.
 
672bcd9s-960.jpg
Kazachstano perėjimas - kazachai liepė nuotrauką ištrinti :)
 
 
Taip pat maloniai ir greitai, tik keleivis pėsčiomis ir per atskirą postą :) Kazachų pasieniečiai su automatais - kodėl? Už sienos mažas pragaras - mašiną apstoja valiutos keitėjai ir draudimų  pardavėjai. Į Kazachstaną reikia pirkti vietinį draudimą - kitaip bus problemų su policija, o baudos čia didelės. Keičiu 100 eurų draudimui ir pirmoms degalinėms - vėliau keisime banke geresniu kursu. Mes Kazachstane :)
 
172bcd9s-960.jpg
Pirmieji arkliai kelyje
 
572bcd9s-960.jpg
ir kapinės
 
Važiuojame į Ganiushkino per Safonovką - taip kelias geresnis, nors žemėlapyje jis ir antraeilis. Po Ganyushkino prasideda pragariškas kelias. Nieko nepadarysi - turime patekti į Atyrau, ten bus geriau.
 
8f2bcd9s-960.jpg
Kuo ne Offroad?
 
cf2bcd9s-960.jpg
Čia dar nėra duobių, bet už kalniuko bus :)
 
 280 kilometrų mes važiavome 6 valandas .. Naktį praleidome šiauriau Atyrau - bandėme patekti prie vandens (Uralo), bet visur užstatyta - visi mėgsta vandenį :)
 
af2bcd9s-960.jpg
Nakvynė netoli Atyrau
 
Pravažiuota 664km.
 
 
Bus tęsinys.
Redagavo VMatas
Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

8 diena. Važiuojame į Atyrau - mums reikia pakeisti pinigų, nupirkti kortelę internetui ir apsipirkti. Deja, tik 8 val. ryto, viskas uždaryta. Negaištame laiko lauktiant, važiuojame tiesiai į Kulsary. 240 km, 3 valandos, ir mes esame ten.

 
b4bed9s-960.jpg
Nuo čia prasidės grožis 
 
Pasirodo, šiandien čia poilsio diena, bankas atidarytas tik vienas, daug žmonių. Na gerai, mes pakeisime pinigus grįžę iš stepės - kol kas užteks. Apsiperkame, prisipilame pilnus bakus ir kanistrus. Turime grįžti Atyrau kryptimi, ten suksime į dešinę, į Akkergeshen. Išvažiavime iš miesto sustojame prie valgyklos – pilna automobilių, tai yra geras ženklas. Neapsirikome, skanus maistas. Kiek toliau upė Žem - tai paskutinė galimybė išsimaudyti šiandien. Vandens iki kelių, bet žuvų yra didelių. Į Akkergeshen žiauriai duobėtas greideris, na bet čia nėra jokio eismo. Važiuojame stepe, taip kelias geresnis ir greitis  40-50 km/h. Tolumoje jau matyti baltos kreidos kalnai. 
cb4bed9s-960.jpg
Akkergeshen ten toli
 
Užvažiuojame į plynaukštę, sutojame prie krašto. Kaip čia gražu! Ir nieko nėra be mūsų - iki  Kulsary 55 kilometrai. Tik vėjas, kreida aplink ir neįprastos formos.
 
ab4bed9s-960.jpg
Vaizdas nuo plynaukštės
 
eb4bed9s-960.jpg
Vaizdas iš apačios
 
5b4bed9s-960.jpg
Beveik standartinė nuotrauka - dažnai galima sutikti
 
Atpažįstu daug uolų - mačiau kitų ataskaitose kurias skaičiau. Matome kelią žemyn, ten nusileisime. Yra pasvirimas, bet pravažiuojams. Apačioje vėl nuotraukos. Negaištame pernelyg ilgai - šiandien mes turime pasiekti Aktologajų kur nakvosime. Iki ten dar 70 km stepės, busime daugiau nei 100 km nuo Kulsary.
Keliukas užaugęs žole ir vos matomas, kelis kartus pametame jį pelynuose ir aukštoje geltonoje žolėje.
 
bb4bed9s-960.jpg
Iki Aktologajaus dar 25 km
 
Po apsaugomis renkasi žolė, bet D3 ir P38 nėra tiesioginio pavojaus - karšti elementai yra toli. Bet vistiek laikas nuo laiko pasitikriname, važiuojame negreitai, kad mažiau lūžtų žolės ir prisirinktume jų likučių. Horizonte pro karšto oro virpesius matome baltą dėmę - taj Aktolagaj. Vidury stepės surandame UAZ Patriot likučius - jis paprasčiausiai čia sudegė.
 
fb4bed9s-960.jpg
Kažkas neturėjo laimės…
 
Galų gale važiuojame tiesiog per stepę ir mes šalia Aktolagajaus keteros. Toliau matome Šachmat karalienę (piramidės forma), bet nėra kelio iki ten - tiesus kelias nuplautas. Reikia ieškoti apvažiavimo, bet trūksta tam laiko. Važiuojame į dešinę išilgai Aktologajaus. Naktis jau netoli, turime rasti vietą apsistoti. Keliukas bėga iilgai kalnyno ir neketina prie jo priartėti - galų gale 1,5 km stepe ir mes esame papėdėje.
 
874bed9s-960.jpg
Vėl kreidos kalnai
 
Kalnynas čia yra daug didesnis, sunku išsirinkti, kur apsistoti. Bandome privažiuoti arčiau prie sienos, su viltimi kad bus užuovėja. Tačiau karštas oras juda sparčiai, sienos veikia kaip kaminas. Grįžtame į papėdę, čia santykinai ramu.  Vėl nuotraukos, pasirengimas nakvynei, greiti pietūs. O tada einame apžiūrėti Aktolagajaus. Žinoma užsilipame šiek tiek aukščiau. O paskui randame pirmasias fosilijos. Daugiausia belemnitai, bet yra ir kažko kito. Pririnkome to gero ne taip mažai, teko pradėti grasintis įvesti svorio apribojimus :) Saulė po truputį  leidžiasi - šviesa yra tiesiog magiška. Dienos metu visiškai baltos uolos dabar spinduliuoja šilumą, vaizdai yra tiesiog fantastiški.
 
c74bed9s-960.jpg
Graži šilta spalva
 
a74bed9s-960.jpg
Paskutiniai saulės spinduliai
 
Pravažiuota 420 km.
 
 
 
Filmas:
 
Bus daugiau
Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

9 diena. Keliuos anksčiau už kitus kad padaryti kelet1 nuotraukų.

 
ee9d3d9s-960.jpg
Kaip čia gražu.
 
Rytą irgi gera šviesa - jei atvažiuoti čia fotografuoti, tai reiktų būti čia savaitę, apvažiuoti visą kalnyną. Gal kada nors pavasarį, jei  pavasarį išvis pavyks iki čia atvažiuoti. Žydinti stepė baltų kalnų fone būtų tikrai gražus vaizdas.
Važiuojame stepių keliukais, apaugusiais žole ir tiesiogine prasme užverstais “perekati pole” link Namaztakyr soro, o toliau į Kulshan-Ata mečetę. Pakeliui brasta per upę Žem, kurioje vakar maudėmės. Ir čia upė iki kelių, dugnas smėlis, tačiau gana kietas. Matyti pėdsakai - kažkas čia važiavo prieš mus -tai ramina.
 
519d3d9s-960.jpg
Antrasis pirmyn!
 
Brasta be problemų, važiuojam į mečetę. Ten viskas balta, akys bijo.
 
319d3d9s-960.jpg
Kokia jauki vieta.
 
Viduj erdvės nedaug, ant grindų visur kilimai. Įdomi vieta. Toliau greideris į Kulsary. Žinoma geriau važiuojasi greta bėgančiais stepės keliukais - tai jau tampa mums norma.
Kulsary. Pagaliau išsikeičiame pinigus - kursas žymiai geresnis nei prie sienos. Turguj (viskas absoliučiai iš Kinijos)perkame vaisių, toliau parduotuvė ir pirmyn į Beyneu. Išvažiuojant nerandame nei KazMunajGaz nei Helios, važiuojame toliau - dar yra 40 litrų neliečiamos atsargos. Niekada taip nedarykite Kazachstane ar atkampesnėse Rusijos vietose - pilkitės pilną baką kiekvienoje galimoje vietoje. Beyneu tiesiog nebuvo dyzelino, teko piltis gana keistoje degalinėje su užrašu/pavadinimu ”DIESEL", ir visa laimė, kad nebuvo jokių problemų. Parduotuvėje radau pilstomo alaus - kaip pasirodė toks pats niekalas kaip ir buteliuose. Važiuojam link Tuzbair soro -  mums kelio dar 220 kilometrų nuo Beyneu.
 
899d3d9s-960.jpg
Transporto paslaugų kroviniams vežti iš Rusijos į Uzbekistaną nereikia?
 
c99d3d9s-960.jpg
Dangus kažką žada.
 
Keliu šalia naftotiekio leidžiamės link soro. Nuleidimas status -186 metrų aukščio perkrytis kelių šimtų metrų atkarpoje.
 
a99d3d9s-960.jpg
Nusileidimas nervams pakutenti
 
Sėkmingai nusileidome ir pasukome tiesiai prie uolų.
 
e99d3d9s-960.jpg
Mūsų nakvynės vieta
 
Naktį pakilo audra ir toks vėjas, kad net užuovėjoje stovintį automobilį judino kaip šapelį. Turbūt kažkur lijo - labiausiai tikėtina kad Boszhiroje - debesys nuėjo į tą pusę.
Pravažiuota 900 km
Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

10 diena. Rytą suradome suakmenėjusių kriauklių, keletą išlupome iš kalkakmenio. Radome ir  belemnitų, bet tai jau nebebuvo jokia naujiena. 
 
599d3d9s-960.jpg
Įdomios formos
 
399d3d9s-960.jpg
Nakvynės vieta iš aukščiau
 
799d3d9s-960.jpg
Nustumti nepavyko.
 
Pravažiavome išilgai činko, pakilome kiek pavyko - iki kelio pabaigos.
 
59d3d9s-960.jpg
Kelias čia baigėsi
 
Galbūt tai buvo kelias į vandens - vieta apaugusi žole kaip nendrės,bet tikrint gilyn nelindome. Žemė šioje vietoje yra rudos spalvos, daug kvarco. Be abejo keletas gražesnių gabaliukų nukeliavo į radinių maišą. Ryklio dantų neradome. Vėlgi, norint jų rasti, reiktų čia pabūti keletą dienų ir skirtingose vietose. Grįžtame prie kelio, pakylame ir važiuojame išilgai činko jo viršutiniu pakraščiu. Soras didžiulis, kvapą gniaužiantys vaizdai nuo aukštumos.
 
459d3d9s-960.jpg
Už mūsų TŠuzbair soras
 
259d3d9s-960.jpg
Įvairialypis činkas
 
Jokia nuotrauka neperteikia šių puikių vietų grožio - tai galima pamatyti tik savo akimis. Pastovėti ant čnko krašto, kai po tavim 200 metrų bedugnė, o vėjas bando tave nustumti.
 
659d3d9s-960.jpg
Kažkokios žaislinės mašinytės :)
 
Soras tęsiasi keliolika kilometrų, jo dugnas idealiai lygus. Kažkur toli,  kitoje jo pusėje lygtai blizga vanduo, bet ar tikrai ten yra vanduo sunku pasakyti. Soro gale sutinkame kalnų aviną.
 
159d3d9s-960.jpg
Važinėja visokie ir pailsėti neleidžia..
 
O tolumoje žemai kelias vedantis link Shetpe. Mums tenai.
 
b59d3d9s-960.jpg
Paskutinis žvilgsnis į Tuzbair
 
Tik nusileidžiame nuo činko ir įsibėgėjome iki kreiserinio greičio - lygioje vietoje galinio kairiojo P38 rato padanga suplyšta į skutus. Gerai kad niekas nevažiavo iš priešingos pusės - galėjo baigtis ne įdomiai. Nieko nepaveiksi - statom atsarginį ratą.
 
61433d9s-960.jpg
Atsarginio rato nebėr
 
Šetpe papildome atsargas, karčios patirties pamokyti užsipilame dyzelino ir važiuojame link Taučiko. Trumpam užsukame prie Airakty činko - o reiktų čia pabūti ne mažiau kaip dieną. Toliau Šerkala - yra gražus, įdomus kalnas, bet po Tuzbairo nebedaro tokio įspūdžio. Bet privažiavimas iki jo pakankamai įdomus - norint galima ir nuotykių susirasti. Mes gi važiuojame į Toryš  rutulių slėnį - ten bus kita nakvynė.
Žvyrkelis, tada keliukas per stepę ir pakilimas. Nors vieta vadinama Toryš slėniu – iš tikrųjų rutulių susikaupimo vieta yra 60 metrų aukščiau stepės lygio. Ten turime užsiropšti, keliukas eina stačiu šlaitų - buvo įdomu :) Be abejo begalybė įspūdžių nuo to ką pamatėme.. Ten galima klajoti valandų valandas, bandant atrasti įvairias formas. Kai kurie rutuliai panašūs į gyvūnus, kai kurie yra idealiai apvalūs. Vėl saulėlydis, šiltos spalvos ir rutuliai tampa rausvai rudi. Šiluma taip ir liejasi srautu iš dangaus per akmenis ir sausą žolą. Čia tikras rojus akims ir fotografams - galima be galo ilgai grožėtis šia puikia vieta.
 
Beveik velykiniai kiaušiniai :)
 

 

Pravažiuota 323 km.
Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

11 diena. Rytas gražus.

 
c215239s-960.jpg
Rutulys su kepure
 
Vaikštau tarp rutulių, fotografuoju. Apačioje virš stepės rūko likučiai. Ir tyla, tik visuresantis vėjas. Niekas nerėkia, nepokši durys, nesigirdi variklių triukšmo. Nereikia niekur skubėti (išskyrusc link kitų įdomių ir gražių vietų :) ), galima keltis su saule ir žiūrėti, kaip šviesa pakeičia pasaulį. Tie kas nebuvo tokioje kelionėje niekada to nepamatys ir nežinos, kaip yra gera nutolti per keliasdešimt kilometrų nuo civilizacijos.
 
9e15239s-960.jpg
Netikėtas svečias.
 
Deja, mes turime tęsti mūsų kelionę - norime aplankyti ir kitas įdomias vietas. Judame link jūros - šiandien mes maudysimės į Kaspijos jūroje. Pravažiuojame Tauchik, dar šiek tiek ir tolumoje matome jūrą ir švyturį Sarytash. Tačiau mes sukame į kairę ir važiuojame į mečetę Shakpak-Ata.
 
de15239s-960.jpg
Šiandien šventė
 
Čia šiandien daug žmonių, dega ugnis, verda plovą.
 
be15239s-960.jpg
Teisingas kazanas
 
Mečetė yra dviguba: paprastas pastatas ir kelių šimtų metrų atstumų jos požeminė dalis. Požeminę dalis yra uolose, kuriosegamta išaudė nuostabius nėrinius.
 
c115239s-960.jpg
3D nėriniai
 
Niekas nežiūri į mus kreivai, sveikinasi, kviečia įeiti ir pažiūrėti. Čia nėra įprasto Europoje šaltumo, žmonės atviri ir džiaugiasi svečiais.
Toliau tarpeklis Kapan, Kenty Baba mauzoliejus, mečetė Sultan-Epe - visko tik po tuputį, kad pajusti skonį. Ir kad norėti kada nors grįžti. O po to du statūs nusileidimai, ir mes važiuojame tiesiai link jūros.
 
a115239s-960.jpg
Pagaliau galėsime maudytis.
 
JČia sužinome kas tai yra jūra iki kelių - galima eiti į vandenį 200-300 metrų ir tai vandens bus tik šiek tiek virš kelių.
 
e115239s-960.jpg
Čia irgi trūksta vandens?
 
Su tokiu gyliu vanduo maloniai šiltas, bet ilgas ėjimas per vandenį  greitai pabosta. Vandenyje matome kelis vandens žalčius,  ir nėra aišku, kas buvo labiau išsigandęs per šį pirmąjį susitikimą. Pakrantėje smėlyje daugybė kriauklių - radinių maišelis toliau pildosi. Karšta, bet vėjas nuo jūros ir maloniai gaivina. Vakare atoslūgis - jūra pasidaro dar seklesnė. Saulėlydis nuostabus , jūra rami.
 
9115239s-960.jpg
Gražus vakaras
 
Nuvažiuota 323 km.
Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Diena 12. Keliamės netrukus po saulėtekio, pusryčiai ir važiuojame į vakarus, Zhygylgan pusiasalio kryptimi. Užvažiavimas į plynaukštę status, akmenuotas ir ir su posvyriu link bedugnės. Dabar, kai paviršius yra sausas tai nėra didelė problema, tačiau po lietaus čia turi būti slidu ir tai gerokai pakutens nervus.
 
d115239s-960.jpg
Užvažiuosim :)
 
Per Tubeshik slėnį važiuojame vėl prie jūros - ilsėtis tai ilsėtis.
 
b115239s-960.jpg
Nesibaigiantis kelias
 
2915239s-960.jpg
Vėl prie jūros
 
Pažvelgėme į jūrą iš aukštai, nusileidome iki įėjimo į Saura tarpeklį, bet nėjome - buvo labai karšta.
 
1915239s-960.jpg
Keisti žvėrys saugo tarpeklį
 
Grįžome į plynaukštę ir toliau važiavome Mėlynosios įlankos kryptimi. Žinojau, kad kažkur čia yra provėžos uoloje, tik nežinojau tiksliai kur. O kelias mus išvedė tiesiai iki jų.
 
5915239s-960.jpg
Kas tai buvo?
 
Taip ir nesupratome, iš kur tai atsirado: ar kažkas neturėjo ką veikti, ar ateiviai paliko savo pėdsakus dar nesustingusioje lavoje. 
Dar šiek tiek kelio ir nuo plynaukštės žiūrime į Mėlynąją įlanką. Leidžiamės žemyn - čia praleisime naktį.
 
8515239s-960.jpg
Jūros bangos spalva atrodo taip
 
Su kazachais yra netvarka šiukšlių požiūriu.. Net tokia graži vieta yra pilna butelių, pakuočių, kaulų, ir netgi maisto. Randame net litrinį butelį Nemiroff - beje, Kazachstanas yra pilnas ukrainietiškos gorilkos. Tpfu. Rasti kažką pagamintą Kazachstane reikia gerai įsižiūrėti.. Stovyklą įkuriame prie uolų, užuovėjoje. Dabar silpnas vėjas (čia dar tik rytas 9 val. vietos laiku), bet dienos bėgyje vėjo ketinimai gali pakeisti. Vanduo yra toks šaltas, kad iš karto pradeda gelti kojas. Vis tiek maudomės, bet greitai iššokame iš vandens. Vandens temperatūra yra 13 laipsnių. Šildomės saulėje šiluma, renkame šiukšles aplink. Po truputį diena, paplūdimys yra visiškai tuščias. Iš Atyrau atvažiuoja KIA, apsižiūri, sako kad kažkur už 10 km yra paplūdimys su kriauklėmis ir jie važiuoją tenai. Mes maudomės dar kartą, einame pasivaikščioti palei uolas. Kiek toliau yra didelių akmenų, tamsių nuo vandens ir jūros dumblių - atrodo taip, tarsi mes būtume Seišelių salose. Čia vandens žalčiai žymiai didesni ir jų daug. Mes nebijome jų - tai žalčiai bijo mūsų, pašnypščia ir tuoj pat slepiasi. Grįžo KIA, jiems nepavyko rasti kelio. Mes pakvietėme juos kavos puodeliui, jie pavaišino mus avienos šašlyku. Vėliau dar keletas automobilių, bet pliažas pakankamai didelis ir nebuvo problemų. 
 
c515239s-960.jpg
Velnio pirštas - kur pats velnias?
 
Po pietų vėjas sustiprėjo, pakilo bangos, bet vanduo sušilo iki 20 laipsnių. Vakare dar kartą pasakiškas saulėlydis - geltonos ir oranžinės spalvos.
 
a515239s-960.jpg
Gaila, bet diena jau baigėsi.
 
 
Pravažiuota 87 km.
 
 
 
Video:
 

 

Bus tęsinys
Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

13 diena. Iš ryto jau nieko nėra. Vėl vien šiukšlės. Važiuojame į Aktau, tada toliau į pietus, į pusiasalį Zhilandy.

 
5832339s-960.jpg
Šiuolaikiniai mauzoliejai - viduje tuščia...
 
Aktau ieškome atsarginio rato - P38 reikia nors kažką surasti..
 
8432339s-960.jpg
Penkta vietra - kažką tinkamo pliko radome.
 
Kadangi iš padangos liko tik šoninės sienelės, jos neina išmontuoti - staklių letena nuslysta. Mes turime tik vieną išeitį - nukarpyti visas vielutes(tiksliau Rimas). Tuo tarpu mes bandome rasti kažką kazachiško anūkei 2,5 metų amžiaus. Kinietško? -Prašome, bet kokiam skoniui ir bet kokios spalvos. Kazachiško? Ne, mes apie tai negirdėjome. Tas pats kaip visur. Bet kurioje šalyje yra vis sunkiau rasti ką nors originalaus. Visur štampuotės, žaislai tie patys, saldainiai "Mars" ir "Snickers", galų gale net šokoladas yra vienodai dirbtinis ir neskanus ypač kai saldainių fabriką nuperka kokia nors globali gėrio korporacija iš vakarų. Mums nesugebėjome rasti kazachiškų saldainių! Visur Roshen! Na arba rusiški. Bent jau rusiški saldainiai tikrai labai geri. Ir šokoladas Babajevskij, tikiuosi kad nesugęs ir ateityje.
Atsarginis ratas yra, atsargos papildytos ir pirmyn į pietus.
 
c432339s-960.jpg
Vėl ne vėsu
 
Mūsų kelyje Karagie įduba - dižiausias gylis 132 metrų žemiau jūros lygio. Vėl mus stebina šios vietos dydis ir atsiverianti erdvė.
 
a432339s-960.jpg
Atsargiai, ten duobė.
 
Iš viršaus matome keliuką įdubos dugnu. Priešais Eralievo leidžiamės apačion ir važiuojame įdubos dugnu.
 
9432339s-960.jpg
Ir ji gili
 
Garmin Montana pačioje apačioje rodo 118 metrų - reiškia kažkur druskožemyje šiauriau bus dar šiek tiek giliau nei šypsena, bet mums ir tiek pakaks, tuo labiau kad iš viršaus matėme pėdsakus užsikasusių druskožemyje. Toliau važiuojame link gyvenvietės Kuryk. Iš esmės jau kuri diena mes pažeidžiame 20 kilometrų pasienio zoną. Ir tai ne pirmas kartas  visas dienas kai mes buvomre prie jūros, mes buvo pažeidėjai ir šnipai. Tikriausiai šnipinėjome žuvėdras.
 
d432339s-960.jpg
Ten Kuryk - pasieniečiai kažkodėl mūsų nepasitinka.
 
Prie įvažiavimo į Kuryk yra aiškiai karinis dalinys. Važiuojame pusiasalio viršumi iki jo rago - ten kažkokie pastatai - vėl panašu į karinį dalinį.. Sukam atgal, mums nereikia problemų su pasieniečiais. Bandome pravažiuoti iki rago apačia, palei jūrą. LeiLeidžiamės žemyn - nusileidimas nuo uolos yra trumpas, bet labai status - tokiu dar neteko važiuoti. Viskas gerai, bet adrenalino Lygis šoktelėjo :) Keliukas yra, bet smėlis, ir jau kažkieno ratų perkastas.
 
f432339s-960.jpg
Ten apačioj mus suras nuotykiai.
 
Pravažiuojame keletą sudėtingesnių vietų, bet galiausiai finalas yra aiškus - kažkur per mažai greičio ir sėdim. 
 
8c32339s-960.jpg
Nuotykiai atrodė štai taip.
 
O už 100 metrų kelias taip irnepasiekęs kyšulio baigiasi. Na ką, virvės, gervės, kastuvai. Po truputį judame atgal. Atgal sunkiau - mes savo ratais perkasėme smėlį. Kažkuriuo momentu mano gervė atsisako veikti, kontaktorius sudirba, bet nesuka. P38 bando mane apvažiuoti, užsikasa, išsitraukia save, paskui ištraukia mane. Dabar visas minkštas vietas “imame” su geru įsibėgėjimu - pravažiuojame iki tvirtesnės vietos stovyklai.
 
ac32339s-960.jpg
Arba taip
 
1c32339s-960.jpg
Kvapą gniaužiančios uolos saulėlydžio spalvose
 
Virš mūsų kyla gamtos išraižytos uolos, o po jomis visur šiukšliės… Gaila, kad žmonės yra tokie neatsakingi. Ant smėlio pilna žalčių pėdsakų, bet jau vakaras ir nė vieno nematyti. Vakaras nuostabus, saulėlydis, toli žiburiai - matyt Aktau.
Pravažiuota 252 km.
Redagavo VMatas
Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

14 diena. Pasieniečiai naktį neatėjo. Teko keltis patiems, pusryčiauti ir važiuoti į Zhanaozen. Asfaltas labai šiaip sau.. Įvažiuojant į miestą eilės  prie dujų degalinių. Mūsų laimei kazachai dyzeliais praktiškai nevažinėja - eilių jokių. Mieste yra labiau musulmoniškas, nei tie, kuriuos iki šiol mes matėme. Čia problema nusipirkti alaus. Labai karšta. Kiekvienas medis mieste yra nuolat laistomas. O vandens aplink miestą nėra - aplink tik negyvi telkiniai su naftos gavybos liekanomis. Alaus taip ir neradau net ir perėjęs penkias parduotuves. Visur mažos parduotuvės su pardavėjomis musulmoniškais apdarais - gerai kad bent veidas yra atviras. Eilinį kartą papildome atsargas ir važiuojame į Seneko smėlynus. Ten užsukame į barchanus - smėlis čia visai kitas, laiko automobilį, net ir važiuojant savo pėdsakais atgal. Bet vėjas labai stiprus, beveik smėlio audra - ilgai neužtrunkame.
 
5c32339s-960.jpg
Senekas, smėliapūtė
 
Grįžtame į kelią, ir dabar jau tiesiai į Bosžira slėnį.
 
 
232339s-960.jpg
Činkai vėl mūsų kelyje
 
Vėl keliukai per stepę, pakilimai ir nusileidimai, Bokty kalnas su aplink esančiu soru.
 
c232339s-960.jpg
Šiek tiek Lotynų Amerikos stiliaus Bokty fone
 
Soru važiuoti maloniau nei autostrada. Jokių nelygumų - nei skersinių, nei išilginių - tiesiog idealiai lygus paviršius.. Tik retkarčiais sutinkami grioveliai gadina įspųdį sugadinti įspūd. Ir dulkės - jų čia anomaliai daug. rimasbutr išvis pataiko į kažkokią dulkių vonią, ir dar su atviru langu. Dulkių tiek, kad nemato kelio ir turi sustoti. stiprus vėjas, pučia iš nugaros, dulkes turime prieš save. Nepaisant to čia taip gražu, kad nėra žodžių apibūdinti. Ir visur balta kreida - skauda akis be tamsių akinių.
Pakylame į činką plačiu keliu, išgraužtu činke - matomai geologams ir naftininkams - negi turistams? 
 
e232339s-960.jpg
Ten mes važiavome dulkėmis.
 
Pasirodo, mano dešinys galinis rato pusiau nuleistas. Pripučiame, važiuojame toliau, bus matyti kaip laikys orą. Po kelių kilometrų plynaukšte mūsų akims atsiveria Bosžira slėnis.
 
9232339s-960.jpg
Čia Bosžira
 
ba32339s-960.jpg
Kažkas paliko savo dantis.
 
fa32339s-960.jpg
Kreiseris Aurora
 
Tolumoje Bosžira iltys(rus. klyki), dešiniau ”Aurora". MAtrodytų ranka pasiekiama - o iki ten dar 10 kilometrų. Važiuojame, stojame, fotografuojame, ir taip be galo - labai gražu čia. Iltys vis arčiau ir arčiau, mes jau važiuojame šalia jų - uolos yra realiai aukštos. Čia aiškiai buvo lietus keletą dienų atgal, turbūt kai mes nakvojome Tuzbair sore. Vietomis kreidinė žemė kelyje yra tokia lipni, kad nėra sunku įsivaizduoti, kokios problemos gali apsireikšti iš karto po lietaus. Apie tą patį galima spręsti ir iš daugybinių vėžių kuriose vietose...
Pravažiuojame iltis, pavažiuojame dar šiek tiek praktiškai į šiaurę ir sustojame po balno formos ketera - o netoliese dar viena didelė uola. Tikimės, kad bus užuovėja. Greitai pietaujame, ir einame tyrinėti. Vėl belemnitai, didelės fosilinės kriauklės bei visokie kitokie suakmenėję gyviai - panašu vandens gyvūnai.
 
8632339s-960.jpg
Kiek senas yra šis gamtos kūrinys?
 
Bosžira iltys atrodytų yra ganėtinai kietos, tačiau jų kūgio formos papėdės iš esmės yra kreida. Vanduo čia pragraužė tūkstančius griovelių ir griovių, kurie dažnai baigiasi kelių metrų aukštyje - matyt pavasarį čia šniokščia tūkstančiai krioklių. Nusprendžiame užsilipti ant balno, tuo labiau kad greta stovyklos yra pakankamai nestati kerera, prasidedanti tiesiai nuo paviršiaus. Tačiau kuo aukščiau tuo ketera tarp dviejų griovių yra siauresnė ir statesnė. Mes liekame tik su rimasbutr, Mieloji lieka apačioje.  Aukštai vėl plokščiakalnis, išraižytas griovomis - čia vaikščioti ir vaikščioti.
 
c632339s-960.jpg
Vaizdas viršuje
 
Laikas leistis apačion. Leidžiuos vienu iš griovių. Kai pasidaro per statu, per keterą perlipu į kitą ir vėl apačion, ir taip iki žemės. Jei kada nors būsite čia - geriausias kelias užsilipti aukštyn yra būtent vandens išgraužtais keliais. 
Ratas vėl pusiau tuščias. Apliejame vandeniu - suskaičiuojame 4-5 vietas kur yra burbuliukų. Lyg būčiau pervažiavęs per spygliuotą vielą. Nieko nepadarysi - teks dėt atsarginį ratą
 
4e32339s-960.jpg
Aurora saulėlydžio spalvose
 
Naktis atėjo nepastebimai. O kiek žvaigždžių ten buvo...
 

 

Pravažiuota 288 km.
Redagavo VMatas
Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

15 diena.

 
6a4b8b9s-960.jpg
Rytas virš Auroros
 
1a4b8b9s-960.jpg
Maži mašiniukai
 
Boszhira yra paskutinis taškas mūsų kelionėje po Mangyšlaką. Dar buvo noras nuvažiuoti į Ustiurto draustinį, bet ten reikia pirkti leidimą ir turistus dar lydi draustinio jėgeriai nuo pat Žanaozen. Pernelyg sudėtinga, o važiuoti šiaip sau, tikintis kad draustinio priežiūra nepastebės atvykstančių dulkių kamuolių būtų šiek tiek naivu.
 
fa4b8b9s-960.jpg
Taip atrodo kelias per sorą
 
Šiandien mes dar važiuosime Ustiurto činko viršumi, kad iš ten dar kartą pažiūrėti į Bosžira iltis, apsuptas kitomis uolomis. To neįmanoma pamatyti soro lygyje. Na o kol kas privaloma nuotrauka Bosžira fone - kitaip kasgi patikės kad mes ten buvome? :)
 
da4b8b9s-960.jpg
Mes tikrai buvome ten:)
 
ba4b8b9s-960.jpg
Atsisveikiname su iltimis
 
Belieka džiaugtis kad pravažiavome činko pakraščiu. Ir kad važiavome į šią kelionę. Čia nėra brastų, beveik nėra sudėtingų pravažiuoti vietų, bet ne vien tik offroado malonumais žmogus gyvas. Vietų, kuriomis važiuoji grožis yra labai svarbu - o per visą kelionę grožybių prisižiūrėjome už visus metus:) O Boszhira kvintesencija visko, ką matėme. Yra tik dvi tokios vietos visoje žemėje - kodėl gi neatvažiuoti savo ratais į vietą kuri yra nesudėtingai pasiekiama? Gaila, kad nuotraukos neleidžia perteikti viso grožio ir erdvės, atsiveriančios prieš keliautoją. Kita vertus, tai net ir gerai - tokios nuotraukos kviečia ir kitus keliauti bei viską pamatyti savo akimis. Tikimės, kad kažkas paseks mūsų pėdomis ir vėlgi paliks žinią apie nežemišką šių vietų grožį.
 
864b8b9s-960.jpg
Raudonos nuosėdos
 
c64b8b9s-960.jpg
Koks didžiulis Bosžira slėnis…
 
a64b8b9s-960.jpg
Iltis supa kitos uolos
 
964b8b9s-960.jpg
Mes čia dar grįšime
 
Po činko važiuojame link Beket-Ata mečetės. Deja, įėjimas uždarytas, atidarys po piet,  laukti reikia maždaug dvi valandas. Gaila, bet nenorime prarasti laiko, arba mes turėsime čia ir nakvoti. Važiuojame tiesiai per stepę į Beyneu. Iki asfalto yra 130 kilometrų, o žemėlapyje kelias tiesus kaip strėlė.
 
b64b8b9s-960.jpg
130 Kilometrų tiesaus kelio
Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Tikrovė yra šiek tiek kitokia, kelias dažnai dalinasi į kelis keliukus. Daug probleminių vietų, buvusių pavasario metą - pagrindas čia visur molis. Dabar viskas sausa ir lengvai pravažiuojama, bet kai kur yra drėgmės po lietaus ir iš po ratų skraido purvo gabalai. Klima neveikia, karšta, langai atviri - laikomės.
 
f64b8b9s-960.jpg
Dulkių sluoksnis
 
Keturios valandos stepe ir mes ant asfalto gerokai prieš Beineu. Šiek tiek pavažiavus Disko pradeda keistai elgtis, įsibėgėja vangiai. Bandant aplenkti - klaida.Sustoju, išjungiu degimą, vedasi sunkiai. Naujas bandymas įsibėgėti, nėra traukos ir trūkčiojimai. Akivaizdu, kad problema su kuru. Ką tik pravažiavome pakelės estakadą, sukam atgal. Užvažiuoju, gęsinu, nebeužsiveda. Nipelyje po kapotu sausa. Keičiam kuro filtrą, vistiek sausa, siurblys bake dirba, bet kažkaip sunkiai ir su pertrūkiais, sprendžiant iš garso. Viskas aišku, sietelis bake užkimštas.
 
8e4b8b9s-960.jpg
Ne pirmas kartas
 
ce4b8b9s-960.jpg
Dabar ištrauksim tai…
 
6e4b8b9s-960.jpg
Visos mūsų bėdos
 
Dvi valandos ir variklis vėl murkia -  sietelis buvo juodas nuo šlamšto. Tai jau antras kartas kai kelionėje turiu problemų su tinkleliu bake: praėjusiais metais Baikalas ir dabar Kazachstane. Vėl įtarimas kad problemos kyla dėl lenkiško kuro su biopriedais (7%). Pačioje kelionės pradžioje Lenkijoje greitkeliu porą kartų staigaus pagreitėjimo metu Disko metė klaidą. Tada neatkreipiau dėmesio, nes daugiau nesikartojo - o dabar rimtai galvoju apie tai, kaip šiek tiek perdaryti kuro paėmimo iš bako sistemą.
 
1e4b8b9s-960.jpg
Tuoj važiuosim
 
Beyneu mes jau tamsoje. Sustojame kavinėje pavalgyti ir išsimaudyti. Mažu vandens kiekiu neįmanoma pašalinti dyzelino kvapo - visos rankos juo atsiduoda. Maistas puikus, šaltas "Karagandinskoje” alus taip pat. Su šeimininku pokalbis apie viską. Klausiame, ar mes galime pernakvoti automobiliuose šalia kavinės - be problemų. Miegojome gerai - diena šiandien nebuvo lengva.
 
Pravažiuota 319 km.
 
 
 

 

Bus tęsinys.
Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Susikurkite paskyrą arba prisijunkite, jei norite komentuoti

Komentuoti gali tik registruoti nariai

Susikurkite paskyrą

Prisijunkite prie mūsų bendruomenės.

Užsiregistruoti

Prisijungti

Turite paskyrą? Prisijunkite.

Prisijunkite dabar
×
×
  • Pasirinkite naujai kuriamo turinio tipą...

Svarbi informacija

By using this site, you agree to our Terms of Use.