Pereiti prie turinio

Kelionė aplink Baikalą


VMatas

Rekomenduojami pranešimai

07.25. Laisva diena, xxx ir lenkai nuvažiavo savo keliais. xxx planavo važiuiot iki Irkutsko ir namo, bet lenkai vistik įkalbėjo jį važiuot pro 110km - patys vieni bijojo cheesy.gif Tepalų keitimas, pakabos daviklio problemos pašalinimas 
07.26. Naujasis Uojanas, nakvynė prie Bakanų ežero 
07.27. Kumora ir 110km pradžia, važiuojam vienu auto, dienos pabaigoje 110km stulpelis - pusė trasos 
07.28. Kita trasos pusė, Barguzino ir Kovyli brastos 
07.29. Barguzino slėnis 
07.30. Laisva diena, Maksimicha pliažas
07.31. Ulan-Ude ir Ivolginskij dacanas 
08.01. Irkutskas 
08.02. Vakarinis Baikalo krantas 
08.03. Tažeranų stepės
08.04. Grįžimas į Irkutską 

https://www.dropbox.com/sh/qpl2cfufcdt9azz/AADam9MXWSJ3sNWzoTbOHwO5a?dl=0
modify_inline.gif
 

 

 
Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Taigi, dar viena kelionė į Rusiją ir manau ne paskutinė. Labai įdomi, graži šalis su dar laukine gamta, švariu vandeniu ir galimybe paprasčiausiai nutolti nuo civilizacijos. Šį kartą Baikalas, viena iš magiškų vietų, kur tiesiog reikia pabuvoti. Noras nuvažiuoti pačiam iki Baikalo vaikščiojo po galvą jau kelis metus, na o kai labai norisi tai norai kažkaip realizuojasi smiley.gif Na o dabar apie viską po truputį. 

Rusija

Nuostabi šalis, gamta ir žmonės. Šiomis dienomis sakyčiau viena iš saugesnių šalių keliautojams. O jei ištinka problema, čia pagalbą visada surasi. Žmonės atviri ir visada linkę padėti negalvodami pirmu reikalu apie atlygį. Kas įdomiausia, net didžiausiam užkampyje gali išspręsti ir labai sudėtingą problemą - rankos pas juos daugumoj auga iš teisingos vietos smiley.gifVienintelė silpna vieta, kuri erzina - dar trūksta pas juos elementaraus apsitvarkymo aplinkoje, kurioje gyvena ar dirba. Paprasčiausiai jų nejaudina kas yra aplink, kaip atrodo kaimai ar miesteliai… Jei kažkiek aptvarkyt tuos namus tai viskas atrodytų tiesiog pasakiškai, ypač kaimai su įvairiausiom drožinėtom langinėm.. Kas gerai - yra ženklai kad tai pamažu keičiasi ir tai džiugina. 
Kas dar man patinka Rusijoje - jie nebijo savo praeities. Pas juos irgi nebėra komunistinės ideologijos, bet senų paminklų niekas negriauna, Leninas miestuose tebestovi daugumoj, nors niekas jau ypatingai paminklo aplinkos neprižiūri ir gėlių neneša. Tai tiesiog istorija, ir nėra ko apsimesti kad to nebuvo, o dalis šiandienos politikų neišvertė savo laiku kailio cheesy.gif Kas tikrai prižiūrima - tai paminklai žuvusiems kare. Daug galima pamatyti kitokių išlikusių buvusios TSRS simbolių ir niekam tai netrukdo. Daug naujų cerkvių, netgi vietose kur prie kelio yra moteliai ar degalinės stovi mažos cerkvutės arba mečetės, arba netgi ir tai ir tai.
O dabar apie ekonomiką. Galiu būt nesuprastas kai kurių tautiečių, bet vistiek pasakysiu kaip matau - juoką kelia mūsų politikų ir ekspertų pareiškimai, kad Rusijos ekonomika yra suplėšyta į skutus sankcijų, kad rusai neturi ką valgyt be mūsų produktų ir išvis ten viskas labai blogai, rublis žemas, pigi nafta sugriovė biudžetą ir bla-bla. Reikia tiesiog pamatyti kokie kelių remontai ten vyksta, kokios statybos, kaip atrodo nauji mikrorajonai miestuose, galų gale kokie automobiliai keliuose. Ir kiek vietinės kilmės produktų parduotuvėse šalia tų pačių latviškų šprotų(kaip pavyzdys), kurių kažkodėl ir net Irkutske yra - o sankcijos tai juk įvęstos ir n kartų pratęstos? Tai iš kur ten latviški šprotai? Vieną kartą apsirikom, nusipirkom to latviško šlamšto nepažiūrėję įdėmiai.. Rusijoj gaminti šprotai žymiai skanesni:) Kas juokingiausia - Ukrainos, atseit kenčiančios nuo Rusijos agresijos, prekės stovi Rusijos parduotuvių lentynose smiley.gif Jei su žmonėm kalbėt - juokias iš ukrainiečių noro bet kokia kaina tapti europiečiais su europietiškom algom… 
Na o visokios transnacionalinės korporacijos tiesiog miega ir sapnuoja kaip nieko neparduoda Rusijoje cheesy.gif Šiuo metu tai atrodo taip, kad beveik bet kurioms mums įprastoms prekėms jau yra jų vietiniai analogai(tiek maistui, tiek ir kitkam) ir aišku dėl žemesnio rublio kurso vakarietiškos prekės yra stumiamos iš rinkos. Pasakysiu taip - viskas ką pirkom iš lokalių produktų buvo visiškai tvarkoj, išskyrus paukštienos konservus, pagamintus Kaliningrado srityje. Rusija keičiasi, ir labai stipriai bei greitai, manau kad mes to paprasčiausiai neįvertiname, arba bandom kaip stručiai slėpti galvą smėlyje ir nematyti… 
Žmonės išgirdę kad esi iš Lietuvos reaguoja visiškai normaliai. Jokio priešiškumo, tiesiog nuostaba kad esam iš taip toli. Tiesa vienas armėnas (!) Severobaikalske bekeičiant tepalus apšaukė pabaltijiečius fašistais, bet paskui radom bendrą kalbą ir net vandens ištraukė iš savo UAZ’o atsigerti - troškulys kankino. Lipdukai ant langų keletą kartų iššaukė teigiamą ir net džiaugsmingą gretimų auto reakciją, klausimus tiesiog gatvėj prie šviesoforo iš kur esam, ir kad šaunią kelionę turim smiley.gif
O savo šalim didžiuojasi, nepaisant to kad problemų yra irgi iki kaklo. Labai daug kur galima matyti Rusijos vėliavą ar net paprasčiausiai vėliavėlę, netgi ant kelio remontininkų vagonėlio. Be abejo dažnai matomos Georgijaus juostelės, ypatingai ant automobilių. Jei kalba užeina apie Putiną - vienareikšmiškai yra už ir norėtų kad ir toliau būtų prezidentu - matyt neteko mums liberalų sutikti smiley.gif
 
Redagavo VMatas
Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Ka siulai ? Leninu mums prisistatyti,ar i Rusija emigruoti ? Ar gal pati Putina cia i prezidentus pastatyti ?

 

 Rasai apie keliones ir rasyk,ka cia kisi savo sovietini suda

Yra tokie raminamaji lasiukai buteliose nuo 40 laipsniu. Priimk biski ir apsiramink. Zmogus dalinasi ispudziais nuo keliones. SAVO.

Tai ej tavo sablonas nelaiko svetimu ispudziu - panaudok mano pataryma.

Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Maistas ir gėrimai
 
Maistas visur patiko, kokybė gera visokių „E” mažiau, pvz. daktariška dešra per porą dienų jau išmetimui. Pirkom kelis kart jau paruoštus marinuotus šašlykus - patiko, skanu ir patogu. Visokie sūriai, tepami sūreliai irgi aukštumoj, yra ir visokių mums negirdėtų iš Vidurinės Azijos ar Kaukazo. Ko trūksta: dar mažas pasirinkimas rūkytų dešrų, jogurtų(nepaisant kad buvo Danon ar pan. - ieškojom tik lokalių produktų, jie tiesiog skanesni). Pienas - be problemų, LEDAI - mmmmm:) Mėsos nors ir nėra tiek kiek Maksimoj - badu nemirsit, paukštienos irgi netrūksta, yra jau gatavai marinuotos kepimui, mmmm :) Labai geri visokie vaisiai, vynuogės, arbūzai ar melionai. Vynuogės iš Vidurinės Azijos tai pasaka lyginant su pusžalėm itališkom.
Tiek sveikatingo mineralinio vandens seniai negėriau :) Mineralinis beje pigesnis už paprastą gazuotą, aišku ne Narzanas ar koks kitas žinomas :) Alus patiko, labai geras, bet kuo toliau į rytus tuo prastesnis ir labiau vanduo, todėl reikia ieškoti alaus iš europinės dalies (visur yra) arba pilstomo Pilstomas LABAI geras visur, litras apie 1.5 euro(110 rublių). Krymo vynai, kurių dabar pas mus nerasi - mmmmmm . Bet ir Tamanės ar Krasnodaro krašto vynas irgi puikus, maloniai atsigėrėm ir parsivežėm. Vodka visur vodka, bet Putinka Vezdechod nebuvo aplenkta . Konjako irgi pirkom(VISOKIAUSIŲ kaukazietiškų ir ne tik yra geras pasirinkimas). Na o standartiniai viskiai ir brendžiai tik kreiva akim buvo apžiūrėti ir skirtumų nuo Maksimos nebuvo rasta, dėmesio nepatraukė, to gero ten irgi pilna :) 
Kas įdomu - kai pervažiavom Uralą, niekaip negalėjom atsigerti. Geri geri, o tuoj pat vėl norisi, o į tualetą bėgiot irgi nereikia… keistas efektas. Net ir alus nelabai padeda, ir irgi į tualetą nevarinėja :) Geriausiai veikia melionai „torpedos”, rusiškai „dynia” - labai skanūs ir troškulį gerai malšina :)
Kas važiuos kada - maisto su savim vežtis neverta niekaip. Kainos panašios, aplink Maskvą kiek didesnės, bet neskaudžiai. Kokybė - daugumoj atveju nieko neblogiau, o visokie konservai yra tikrai žymiai geresni - kas ypač svarbu kelionėje. Daug produktų kurių pas mus nėra,  Pakelės kavinėse kuo labiau į vakarus tuo kainos didesnės, kaina 3 žmonėm normaliai pavalgyti svyruoja nuo 6.5 iki 12-13 eurų bendrai(sriuba, antras ir kompotas kiekvienam). Praktiškai visada yra skanu arba labai skanu, kad būtų tikriau - žiūrim kur daug furų. Jei užtaikom kažką panašaus į valgyklą - geriau nevalgom ir važiuojam iki sekančios vietos - bus santykinai brangu ir maistas bus vos šiltas. Labai patiko buriatų virtuvė - kiek specifinė, bet labai skanu. Būtina pabandyti https://ru.wikipedia.org/wiki/Позы- pirštus laižysit tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine prasme :) Valgoma pirštais, viduj mėsos sultys, kurios aišku nori išvarvėti, pirštai dega.. vienu žodžiu malonumas yra tikras :) Suvalgius penkis energijos pakaks. Su kapota mėsa išvis fantastiški. 
 
Automobiliai ir keliai Rusijoje
 
D3 ten irgi važinėja, bet D4 yra daugiau :) Paruoštų nematyt. RR ir RRS irgi gan dažnai matomi. Defų matėm tik kelis. Pagrindas - UAZai ir Nivos. Labai daug naujųjų UAZ Patriotų, stock’inių ir jau nebe, senųjų taip pat labai daug - vienareikšmiškai tai pagrindinis visureigis. Nivos gyvena šalimais, tiek klasikinė, tiek ir Ševrolet, bet tikrai tai nebe dauguma. Pradedant kažkur nuo Novosibirsko 90 proc. auto tiek lengvų, tiek ir visureigių tai Tojotos, Arvydas ten būtų laimingas. Tiesa, kai kurios Tojotos labai keistos - priekyje velniai žino koks ženklas, gale - Tojota. Na ir šiaip visokių dešiniavairių grynai japoniškų modelių daug. Bet UAZ’ų vistiek ir ten važinėja :) Ladų be abejo irgi daug, o naujos visai simpatiškai atrodo. Kuras be problemų, jei reikia tai ir Euro5. Problemų su kuro kokybe nebuvo. Furų labai daug, magistraliniai keliai gyvena apskritai kiaurą parą, judėjimas nesustoja niekada. Traukiniai bilda irgi be sustojimų, jei nakvot šalia tai ne kas. Na o maždaug nuo pusiaukelės Maskva -> Latvijos siena prasideda tuštuma, tranzito praktiškai nerasta, Latvija išvis išmirus transporto prasme, keliai ir toliau baisūs.

 

Keliai Rusijoje - tikrai tvirtas ketvertas jei imt vidurkį. Yra dar blogų vietų, bet remontų mąstai daro įspūdį. Palyginus su 2011 metais, kai važiavau iki Uralo - pasikeitimai milžiniški. Ten kur buvo blogas kelias dabar kaip stalas. Europinėj dalyje už Maskvos neverta važiuot M5 - labai apkrautas kelias ir labai daug remontų. Judam M7 iki Ufos, na o toliau jau M5. Blogiausia padėtis šiai dienai - Kurgano ir Omsko sritys - ten jiems daugiausia atremontuot liko. Na o kelias nuo Bratsko iki Severobaikalsko tai visai kita istorija.. Ten galima ir pakabą sulaužyt jei pernelyg įsibėgėsi.. O kai prasideda žvyrkelis tai dar įdomiau.
Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Problemos
 
Tokia ilga kelionė tai išbandymas tiek automobiliui, tiek ir žmonėms. Be abejonės, susidūrėm ir su tuo, ir su tuo. Pabandysiu išvardyti visas problemas(už kitus nerašysiu
 
1a. Galios praradimas(klaida P2290, per žemas slėgis purkštukams), kai apsukos viršyja > 2500, vėliau 2000, o pabaigoje ir net 1700, atsiranda ne iš kart, o kai variklio temperatūra pasiekia normą ar dar vėliau. Problema pasireiškė dar birželį, kai važiavau iš Lenkijos į Vilnių. Įtariu vieną degalinę Orlen, gal kliuvo kuro iš cisternos dugno, gal kas.. Balandį keičiau siurblį bake, viskas ten buvo švaru, todėl nekilo jokių blogų minčių apie baką ir kuro filtrą. Toks efektas yra kai aukšto slėgio siurblys eina prie pabaigos - iš tikrjų tada miršta PCV vožtuvas, bet servisai keičia visą siurblį. Grįžęs iš Vilniaus pakeičiau PCV vožtuvą, dar pavažinėjau, važiavau ir autostrada virš 100km, niekas neišlindo. O kelionėj dar Lenkijoj prasidėjo vėl… ir taip iki Severobaikalsko. Keitėm aukšto slėgio siurblį kitu, keitėm PCV vožtuvus vietom - niekas nepadėjo. Jau juokavau kad galėčiau dalyvauti kuro siurblio keitimo varžybose  Čeliabinske ištraukėm visus purkštukus, davėm tikrinti (protingai atrodantis servismenas pasakė kad gali kažkuris purkštukas numetinėt slėgį). Patikrinom ir siurblį. Išėjo, kad visi 6 purkštukai blogi (!), o du iš jų na visai jau negeri, siurblys tvarkoj, PCV vožtuvas aukštam slėgyje blokuojasi. Na Ok. Pakeitėm tuos du purkštukus naujais (ačiū Rolandui), važiuojam toliau. Ir vėl tas pats, galios praradimas. Ir anksčiau mano nuomonė apie purkštukų tikrintojus buvo nekokia - po šių išlaidų ji tikrai nepasitaisė :D Blogybė yra ta, kad stende (o jų ten turėjo kelis) purkštukai tikrinami ne tose sąlygose, kuriose jie dirba, todėl faktiškai mano nuomone tikrinimas stende tai pinigų išmetimas į balą, bet ko nepadarai iš nevilties.. Po eilinio siurblio pakeitimo blogasis PCV vožtuvas sėkmingai dirba ir nesiblokuoja, keturi blogi purkštukai taip pat.. 
Omsko srityje pakeičiau kuro filtro - Disko pradėjo važiuot. Bet tik iki 3/4 bako, po to užsiorindavo ir reikdavo kas kiek laiko nuorint kuro sistemą. Pradėjo ateit į galvą mintis kad kažkas yra ne taip bake, bet jau nebesinorėjo stabdyti xxxx ir lenkų, kuriuos ir taip per tuos keitimus gerokai sulaikėm. Severobaikalske atsiskyrėm, o pas mane atsirado dar ir pakabos problema. Svarsčiau variantą važiuot į Irkutską(nevažiuojant 110km), bet man dar reikėjo pasikeist tepalus, na ir norėjosi dar pabandyt kažką padaryt - atvažiavus iki Baikalo sukt ienas atgal būtų buvę labai nemalonu.
1b. Komandos problema. Šioje vietoje sakau kad atsirado problema ir tarp kelionės dalyvių, kadangi išsiskyrėm. Mano nuomone, jei važiuojama kartu, tai važiuojama kartu iki pat galo, nepaisant kokios problemos ištinka bet kurį kartu važiuojantį automobilį. Ir jei kažkas turi problemą, tai kiti jo nepalieka vieno eiliniame kelionės etape. Turiu omeny ne pvz. Severobaikalską kaip tam tikrą kritinį tašką, kur iš principo kažkas gali pasikeisti ir kur galima rasti kažkokią tai pagalbą vietoje. Kalbu tiesiog apie eilinę važiavimo dieną, kai kiti nuvažiuoja į priekį, o kažkas lieka pats vienas su savo problemomis, nežinant kada galbūt visiškai sustos ir kur - o atstumai iki artimiausio miesto ten gali būt oho… Todėl nevyniodamas į vatą konstatuoju, kad komandos iš mūsų trijų ekipažų nesigavo, ir kelionės sunkumai bei nuotolis tam matyt turėjo įtakos. Teigiamas to dalykas - galų gale problemas ramiai išsprendėm savarankiškai per pusantros dienos, pravažiavau 110km vienu auto ir esu laimingas savo pasiekimu. xxxx iš Severobaikalsko planavo važiuot į Irkutską per Žigalovo, o iš ten namo, bet lenkai įkalbėjo vistik važiuot 110km . Kelias per Žigalovo(800km) būtų buvęs panašus kaip ir iki Severobaikalsko .
 
2. Pakabos problema. Atsirado duobėtame kelyje Bratskas - Severobaikalskas, užpakalinis dešinys pakabos daviklis pradėjo nekontaktuoti. Tą dieną kai išsiskyrėm, bekeičiant tepalus atėjo į galvą gera mintis ir problema buvo išspręsta elementariai, tiesiog ant Baikalo kranto ties Severobaikalsku. Pakeičiau visų daviklių traukutes trumpesnėm (ačių xxx, jo gamintos), daviklis pradėjo dirbti kitoj vietoj ir problema dingo. Tepalai jau buvo pakeisti, todėl noras važiuot 110km žymiai sustiprėjo.
 
3. Bakas. Nuiminėt baką ant Baikalo kranto širdis neleido, be to bakas buvo pilnas. Natūraliai važiavom į Naująjį    Uojaną - pakeliui į 110km.  Vos ne vos nuvažiavom - kuro sistema po 3/4 orinosi kas keletą kilometrų, nusiorinti niekaip nenorėjo, o dapilti kuro nei galėjom(kaip po to nuimti baką), nei buvo kur. Galų gale papildomos žarnelės pagelbėjo pagreitinti nuorinimo procesą. Dykvietėj nuėmėm baką, tinklelis buvo visiškai užaugęs - ir tai tik po poros mėnesių nuo prieš tai buvusio bako nuėmimo !
Disko atgijo:) Mes irgi :)
 
4. Stabdžių pedalo daviklis. Prieš Irkutską sukvailiojo tiek pats daviklis, tiek ir „skrutkė” keleivio pusės slenkstyje (110km gavom per tą pusę šiek tiek vandens). Irkutske nupirkom naują daviklį, skrutkė(dingsta ant vieno kontakto +12V) apeita trumpikliu - dabar išrinksiu slenkstį ir padarysiu normaliai. 
 
5. Ties Uralu Disko vėl pradėjo nebevažiuot, dūmyt ir ėsti soliarą. Verdiktas: prakiuro vamzdis tarp išmetimo kolektorių, ir užstrigo turbinos aktuatoriaus traukė. Vamzdį padarėm Zlatouste, garaže ištraukė per pusdienį, suvirino ir pastatė atgal per 3 valandas :) Suodini buvo kaip negrai :) Aktuatoriaus išjudint nepavyko - dabar ramiai tuo užsiimsiu, bet kai vamzdis nebebuvo kiauras važiuot ėjo normaliai.  
 
6. Kažkur gale abiejų galinių pakabos daviklių laidai pradėjo nebekontaktuot(gal jungtis) jau Lenkijoj - pripūčiau pagalves su SDD ir ištraukęs saugiklį nuvažiavau iki namų. Patikrinau grįžęs - vėl viskas buvo Ok. Laidai gan silpna D3 vieta… Žiūrėsim ir ieškosim tos silpnos vietos. 
 
Taigi - problemų buvo nemažai, bet svarbiausia yra tai, kad Disko net ir su tokiom problemom nesustoja važiuot, ir jas pavyksta įveikt kartais ir labai parankinėm priemonėm. Tik reikia žinot kas ir kaip .
 
110km
 
Rusijos ir ne tik džiperių Meka. Pasakysiu paprastai - tai nėra lengva trasa, ji yra reikli važiuojantiems ja, reikalauja atsargumo ir neskubėjimo. Bet nenustebino savo sunkumais, ir tai kas matoma filmukuose Youtube realiai pravažiuojama pakankamai paprastai. Tik dvi sąlygos - geras šturmanas ir žemas vanduo :) Na ir atkaklumas :) Jei po kelių lietaus dienų - sunkumai išaugs keleriopai net ir pačioje trasoje, nekalbant nei apie Sramnaja, Kovyli ar tuo labiau Barguziną. Lyginant su praeitais metais - Kolos pusialyje buvo sudėtingiau. Bet vaizdų 110km trasoj žymiai daugiau nei kuriose atkarpose Koloje. 
Jau rašiau - bet pasikartosiu - su AT padangom geriau ten nelisti. Keliose vietose MT tikrai reikia(ir tai esant sausam orui), o aštrių akmenų ten daugiau nei pakankamai. Gervė bent viename visureigyje pageidautina, HiLift - būtinas. Dugno apsaugos - būtinos. Papildomai 50m lyno geriau turėti nei neturėti :D Papildomas kanistras gerai, bet nebūtinas.  
Akmenų laukai.. na yra ten jų, bet nesudaro ypatingos problemos, nebent po pavasario važiuot pirmam šia trasa. Na dar Sramnaja per lietų gali akmenis šiek tiek išvartyti. Akmenynuose nubraukiau tik dažus nuo rockslider’io kairėj pusėj ir keletą kartų apsaugom bei duslintuvu stuktelėjau. Strigom du kartus, „voniose”. Pagrindinė problema 110km - tai Uralų paliktos provėžos, jei ten įkrisi, tai jau bus tikrai didelė problema . Vandens voniose jų nesimato, yra gretimi apvažiavimai, bet jie durpėti ir irgi problematiški. Būtinos bridkelnės. Pirmoj vonioj strigom, reikėjo gervintis, bet pasirodė kad per kratymus Bratskas-Severobaikalskas gervės tvirtinimo varžtai atsisuko ir pasimetė :D Teko HiLiftu kelt ratus, kišt pagalius ir išvažiuot. Beišvažiuojant vienintelis nuostolis 110km nutiko - sulenkiau į akmenį variklio apsaugą :D Bet kūjis ištiesins. 
Pasidarėm pietų pertrauką, prisukom gervę . Negalėjom to baloj padaryt - reikia nuimt bamperį. O ir varžtus su veržlėm sutaikyt po vandeniu būtų buvęs tas dar užsiėmimas.. Dabar varžtai klijukais sutepti - taip paprastai neatsisuks. 
Kita strigimo bala buvo jau po 110km stulpelio, išsigervinom. Bet jei nebūtumėm turėje 60m Dyneema lyno (ačiū Rolandui) vėl būtų tekę kelt ratus. Artimiausias ir paskutinis maumedis pasiekiamas gerve jau buvo išrautas(matyt lenkai su xxx išrovė , visi kiti buvo už maždaug 50-60 metrų… 
Per pirmą dieną sėkmingai ir nesunkiai(na neskaitant strigimo) nuvažiavom iki 110km stulpelio(pusė trasos), kur ir nakvojom. Šalta naktis buvo, brrrr. O su malkom Sibire problema, ten viskas auga kaip pasiutę, sausą medį rast tai kartais stebuklas. Pririnkom maumedžių šakų,degė kaip parakas pasėdėjom, tostą už 110km pakėlėm.. 
Na o kitą dieną buvo brastos. Visas įveikėm nesunkiai, vanduo buvo žemas, bet Barguzinas savo pločiu be abejo daro įspūdį. Ir pravažiavus apima pakilus jausmas. Žemutinė brasta važiuojama taip(važiuojant nuo Severobaikalsko): jei vanduo žemas aiškiai matosi įvažiavimas, einantis kairiau tėkmės kryptimi. Jei vanduo aukštesnis irgi važiuojam kairiau palei akmenis(matosi verpetai tada, reiktų pasitikrint jei jų konkrečiai nesimato kad neužšokt ant akmens), o nuo brastos vidurio sukam prieš srovę ir važiuojam į salą, nuo jos tolyn viduriu ir pamažu išvažiuosim į krantą. Jei važiuoti tiesiai į priešingą krantą prie pat jo yra duobė, ir esant aukštam vandeniui gali būti visaip :) Važiuojant iš pietų reikia krantu pravažiuot apie 300-400metrų ir tada važiuoti atvirkščiai. Jei yra gaisrų pavojus(o liepą - rugpjūtį jis praktiškai visada yra) reikia važiuoti nuo šiaurės pusės, kitaip neįleis į draustinį Džerginskij. Viršutinė Barguzino brasta irgi važiuojama lanku palei akmenis. 
 
Šiaip kelias nuo viršutinės Barguzino brastos yra stipriai aptvarkytas, važiuojasi lengvai, vietom tik gilios pavasarinės Uralų provėžos. Visos vonios užpiltos, sudėtingumas tik tinkamai apžergti provėžas, bei perėjos. Pakilt ir nusileist statu, jei po lietaus vietom gali būt slidu. Na ir svarbu nepražiopsot vaizdelio į Barguzino slėnį tarp aukštutinės ir žemutinės brastų. 
Kas labiausiai stebina 110km - čia supranti kokie buvo BAM’o statybos mastai. Šis kelias dabartinis 110km buvo pastatytas keliems metams magistralės statybos reikmėms, matai milžiniškas buvusių tiltų konstrukcijas, ir nesupranti kaip tai reikėjo atgabenti ir sumontuoti tokioje nuošalėje.. O BAM’as labai net gyvas, traukiniai važiuoja vienas po kito, ir panašu kad ruošiamasi statyti antrą bėgių eilę ten kur jos savo laiku nepastatė. 
Ko nepadarėm 110km - tai neužvažiavom į buvusią geologų bazę Oktokit, kadangi buvom vieni patys. Kas dar blogai važiuojant vieniem - sumažėja nuotraukų ir video kiekis, nes kai ką gali įamžint tik iš kito kranto. Na bet filmui pakaks to ką turim .
 
 
Tai tiek apie 110km, važiuot kol kas tikrai verta, yra ir išbandymų, ir vaizdų, na o pravažiuot vienu D3 tai išvis malonu .
 
Trumpai apie vabzdžius
 
Kas bijo uodų - Kurgano, Omsko ir Novosibirsko srityse nakvokite moteliuose. Jų ten yra tiek, kad sunku apsakyti, įlenda visur. Normaliai pavalgyt atviram ore neįmanoma. Jokios priemonės jų neveikia, dūmų irgi nebijo. Tualeto reikalai tai išvis sunkiai nupasakojama problema..

 

Erkių išvis nematėm. Aklių ir moškių yra, bet problemos nesudaro. Ant Baikalo kranto uodų praktiškai nėra. Prie 110km šiek tiek buvo, bet ėjo gyvent
Redagavo VMatas
Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Ką matėm

Be abejo Baikalas. Ežeras tiesiog nuostabus ir magiškas. Žodžiais ar fotografijom to neapsakyti. Ten reikia pabūti kad suprasti.. „Prostory Rossii” ten dar kartą įgauna visiškai kitokią prasmę ir kitokius matmenis. Baikalas labai įvairialypis, ir tai ne tik ežeras, bet ir jo apylinkės, kalnai, stepės, uolos, Barguzino slėnis, šventos buriatų vietos, budistų dacanai ir stupos, kaspinėliai ant medžių. Ir toliai iki pat horizonto. Ir grynas vanduo, kokį mačiau tik Kolos pusiasalyje…. O Svetlaya gilesnės vietos tiesiog melsvos - fantastiškas vaizdas smiley.gif Kam nebaisus ilgas kelias - tikrai verta pamatyti visiškai kitokį pasaulį nei mūsų urbanizuotas pasaulis.
Maudėmės Baikale, vanduo nebuvo kažkaip specialiai šaltas. Tik labai švarus, tiesiog keista įbristi iki pusės ir idealiai viską matyti dugne. Išbandėm porą šaltinių - vienas radoninis yra prie Irkana ežero, įvažiuojant į 110km, ir daug šaltinių pervažiavus paskutinę Barguzino brasta(Umchei ir Kučeger). Galima ir daugiau vietų pasišildyt, bet ir taip buvo pakankamai karšta, todėl nelabai norėjosi. 
Po miestus pakeliui pernelyg nesiblaškėm, tiesiog nebuvo laiko tam. Pažiūrėjom įdėmiau: Irkutską, Omską, Zlatoustą, Sergijev Posad. Aplankėm Rusijos budizmo centrą Ivolginskij dacan - labai įdomi vietą. Buvo žiauriai karšta +36C, bet labai įdomu ir spalvinga. Turbūt budizmas tai vienintelė religija, kurios šventovės tokios spalvingos ir nuotaikingos.

Ko nepamatėm

Atsakymas paprastas - labai daug ko.. Nekalbant apie tai kad pati Rusija didžiulė šalis, tai vien jau Baikalo apylinkės gerokai didesnės už Lietuvą. Iš to kas buvo planuose - vakariniu krantu nedavažiavom iki tolimiausios įmanomos davažiuoti vietovės Onguren, neužsukom į Tunkinskaja dolina su šaltiniais ir 110km neužvažiavom į Oktokitą. O buvo galima dar tiek visko aplankyti, tik deja tam ir mėnesio būtų mažai smiley.gif Iš esmės kelionės tikslai pasiekti 100 proc., o tam tikra prasme ir netikėtai viršyti.

Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

As viska puikiai suprantu,ir viskas butu o.k.,jei ne ta sovietine nostalgija ir demagogija rasinio pradzioj..

 

 Kas dar man patinka Rusijoje - jie nebijo savo praeities. Pas juos irgi nebėra komunistinės ideologijos, bet senų paminklų niekas negriauna, Leninas miestuose tebestovi daugumoj, nors niekas jau ypatingai paminklo aplinkos neprižiūri ir gėlių neneša. Tai tiesiog istorija, ir nėra ko apsimesti kad to nebuvo, o dalis šiandienos politikų neišvertė savo laiku kailio cheesy.gif Kas tikrai prižiūrima - tai paminklai žuvusiems kare. Daug galima pamatyti kitokių išlikusių buvusios TSRS simbolių ir niekam tai netrukdo.

   Ir kiek vietinės kilmės produktų parduotuvėse šalia tų pačių latviškų šprotų(kaip pavyzdys), kurių kažkodėl ir net Irkutske yra - o sankcijos tai juk įvęstos ir n kartų pratęstos? Tai iš kur ten latviški šprotai? Vieną kartą apsirikom, nusipirkom to latviško šlamšto nepažiūrėję įdėmiai.. Rusijoj gaminti šprotai žymiai skanesni:) Kas juokingiausia - Ukrainos, atseit kenčiančios nuo Rusijos agresijos, prekės stovi Rusijos parduotuvių lentynose smiley.gif Jei su žmonėm kalbėt - juokias iš ukrainiečių noro bet kokia kaina tapti europiečiais su europietiškom algom.

  O savo šalim didžiuojasi, nepaisant to kad problemų yra irgi iki kaklo. Labai daug kur galima matyti Rusijos vėliavą ar net paprasčiausiai vėliavėlę, netgi ant kelio remontininkų vagonėlio. Be abejo dažnai matomos Georgijaus juostelės, ypatingai ant automobilių. Jei kalba užeina apie Putiną - vienareikšmiškai yra už ir norėtų kad ir toliau būtų prezidentu - matyt neteko mums liberalų sutikti smiley.gif

 
Tokios citatos neturi nieko bendro su keliones ispudziais,ir nei i viena lietuviska laikrasti tokiu citatu neikistum.
 
 Visi Leninai ir visi TSRS simboliai Lietuvoje yra istatymu uzdrausti.
O pilna uzsienietisku prekiu Rusijoje ir yra todel,kad nieko doro patys rusai nesukuria.
O visokios Georgijaus juosteles yra pripazystamos Rusijos agresijos simboliu.Ir Putina myli ne todel ,kad jis geras prezidentas,o todel,kad daugiau nieko nemato nei per TV,nei laikrasciuose.Cenzuruota viskas.
 Paziurek kaip Siaures Korejoje savo vada myli 99.9%. ( nemylesi susers sunims gyva)
 
P.S.  Asmeniskai nieko neturiu pries nei pries autoriu,nei pries Rusu tauta.
Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

  • po 3 savaičių...
  • po 1 mėnesio...
  • po 5 mėnesių...

Leninus, manau, jie laiko ne dėl to, kad nebijo savo praeities j dėl to, kad jos nepamirštų ir nepakartotų tos pačios klaidos dar kartą :). Kas greitai pamirštama, tą lengva pakartoti, kas lengvai sekasi mūsų dabartiniams vadovams, buvusiems komjaunuoliams :) TSRS - ES ir pan. Tai tik mano nuomonė :)

Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Baikala pamatyti jau senai knibzda mintis vietiniai kviecia sedam vazuojam bus gerai, bet kelione iki jo pffff sukvezimiai ir tt, ojoi mazai vilioja, o dar kelione atgal. Yra keliu kaip technika iki ten dagabenti ir paprastesniu budu, bet tada jau tikslai turetu buti ambicingesni. Siai dienai kas del keliones po Rusija jei kolektyvas susirinktu tikrai vaziuociau iki Krimo, o gal net ir Abhazija Cecenija uzsukti butu idomu. Krimas yra masiskai atstatomas tvarkomas viskas kaip ant mieliu, todel vertetu aplankyti ir pamatyti ta sena Kryma. Praitais metais draugai aplanke pasidalino nuotraukom tikrai verta, laukiniai plezai, bekeles, kalnai, o kokie miestai, reik tik tinkamos komandos.

Reiketu zemelapio interktyvaus 4x4formum kur galetume sudeti taskus kas ka aplankes su nedideliu aprasymu kur vertetu uzsukti arba sustoti, kavines poilsio vietos ir tt. M7 maisiau daug metu ir zinau kur geros vietos papietauti, issimaudyti ir atsigaivinti, pernakvoti.

Nuoroda į pranešimą
Dalintis kituose puslapiuose

Susikurkite paskyrą arba prisijunkite, jei norite komentuoti

Komentuoti gali tik registruoti nariai

Susikurkite paskyrą

Prisijunkite prie mūsų bendruomenės.

Užsiregistruoti

Prisijungti

Turite paskyrą? Prisijunkite.

Prisijunkite dabar
×
×
  • Pasirinkite naujai kuriamo turinio tipą...

Svarbi informacija

By using this site, you agree to our Terms of Use.