Domkratas Pelkinis

Man su TLC 72 buvo taip: uzkaisdavo be nuiekur nieko. pakeiciau termostata- tas pats; praploviau sistema ir pakeiciau ausinimo skysti- tas pats; pakeiciau visko mova - tas pats; galu gale pakeiciau radiatriu ir viskas atsistojo i savo vietas. Toyotos radiatorius skirtas 10 metu, taip teigia gamintojo atstovai...

Uteniskiai Kupiskyje zadejo neuzilgo pranesti apie savo planus, o Kazlai derinasi su valdzios atstovais. Zada info antradieni paskelbti...

jis ir su standartiniais labai gerai virsta, toks pat kulverstukas kaip ir runneris kažin ar šitam modeliui numatytas pakabos liftingas :? Kazkaip iki siol negirdejau kad 120 verciasi, nors visos trumpu baziu yra linkusios virsti. 70 turi ziauriai nemalonia savybe is taisomo uznesimo pereiti i kita, daug stipresni uznesima, bet 120 baze juk yra ilgesne???

Generatoriui ragas, o kas tau rodo kad jis krauna?

neatsimenu kur tai radau nes tai pries metus buvo kazkokioje konfoje vertimas amerikietiskoje spaudoje buvusio straipsnio. bet esme, kad apgavikai persikele i europa ir per chado fenom rvs ir kitas revitalizacines "technologijas" durina patiklius pirkejus

Dar radau del kuro priedu: Lietuvos žurnalistų autoklubas surengė pirmuosius profesionalius populiariausių markių degalų testus Vilniaus Gedimino technikos universiteto autotransporto laboratorijoje praėjusį ketvirtadienį vyko precedento neturintis eksperimentas: traukos stende, suteikiančiame galimybę tiksliai imituoti realiai važiuojančio automobilio greitį ir variklio apkrovą, visą darbo dieną buvo įkinkytas nedidukas “Mitsubischi Colt”. Nepajudėjęs iš vietos jis “nuvažiavo” beveik 200 kilometrų, ištuštino 4 skirtingose degalinėse pildytus benzino kanistrus ir pažėrė šūsnį klausimų bandymus stebėjusiems VGTU ekspertams bei automobilizmo temomis rašantiems žurnalistams. Kiekviename vidaus degimo variklyje dėl nuolatinio temperatūrų svyravimo įsiurbimo kolektoriuje, ant įsiurbimo vožtuvų ir degimo kameroje ilgainiui susiformuoja kietos apnašos. Jos išprovokuoja degimo sistemos koroziją, užkemša įpurškimo mechanizmą, didina kuro sąnaudas, lemia netolygų variklio darbą. Ant įsiurbimo vožtuvų atsirandančios nuodegos sugeria dalį benzino, todėl jo mažiau patenka į degimo kamerą, iki 10 proc. (lyginant su švariu varikliu) krenta variklio galingumas bei automobilio dinamiškumas. Nuvažiavus keliolika tūkstančių kilometrų naudojant ne itin kokybišką kurą paprastai tenka plauti įpurškimo sistemą ar netgi keisti vožtuvus. Siekdamos išvengti gedimų ir optimizuoti variklio darbą, chemijos pramonės bei naftos produktus gaminančios kompanijos investuoja milžiniškas lėšas ir kuria įvairius degalų priedus, kurie turi apsaugoti variklį visą jo eksploatacijos laiką nuo teršalų, o drauge didinti ekonomiškumą. Pastaraisiais metais Lietuvoje pradėti siūlyti keletas pagerintų degalų rūšių, kurių sudėtyje esančios medžiagos turi padėti pasiekti norimą ilgaamžiškumo ir ekonomiškumo efektą. Visų jų pardavėjai savo produktus apibūdina labai panašiai. Teigiama, kad benzino priedai “Ultima”, “Futura”, “NITRO 3000”, “V-Power” (jį siūlė “Shell” degalinės) pagerina variklio mechaninių dalių darbą, mažina kuro sąnaudas ir metalinių (bako) dalių koroziją, paverčia išmetamąsias dujas mažiau kenksmingomis, apsaugo vožtuvus nuo nuodegų ir šalina jau susikaupusias nuodegas, išvalo purkštukus ir karbiuratorių, padidina variklio galią. Interneto tinklapiuose naftininkai teigia, kad dėl benzino sudėtyje esančių valomųjų priedų, degimo kamera, purkštukai ir vožtuvai valosi ir būna švarūs. Benzinas geriau sudega, nes nesikaupia apnašos, sumažėja kenksmingų teršalų. Visa tai leidžia net nekeičiant vairavimo įpročių, su tuo pačiu degalų kiekiu nuvažiuoti apie 3 – 4 proc. didesnį ilgiau atstumą. Patikrinti naftininkų teiginius praktiškai yra gana sudėtinga, nes degalų sąnaudos priklauso nuo daugybės veiksnių, pradedant oro temperatūra, slėgiu padangose ir baigiant variklio alyvos charakteristikomis. Lietuvoje lig šiol buvo surengta keletas taupaus važiavimo ralių, kurių metu bandyti mūsų šalyje gaminami biodegalai ir etanolis, tačiau šių renginių metu važiuota skirtingais automobiliais. Be to, visi ekoralių dalyviai stengėsi degalus taupyti rinkdamiesi itin ramų vairavimo stilių ir tempą, kuris neabejotinai skyrėsi nuo kasdienio, diktuojamo bendro transporto srauto. Pamėginti pateikti objektyvius skirtingų degalų rūšių vertinimus pirmieji ryžosi Lietuvos žurnalistų autoklubo nariai, drauge su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Automobilių transporto katedros specialistais. “Pastaruoju metu, nuolat svyruojant degalų kainoms, benzino sąnaudos tampa ypač aktualios. Kiekvienas degalinių tinklas vartotojams siūlo autentiškas, tik savo tinklo degalinėse pardavinėjamas benzino rūšis su įvairiais priedais, akcentuodamas šių degalų ekonomiškumą. Oficialių tyrimų, kaip viena ar kita benzino rūšis sąlygoja automobilio sunaudojamų degalų kiekį, Lietuvoje iki šiol dar nebuvo atlikta. Mūsų tyrimo tikslas ir yra – sužinoti, ar tikrai nuo benzino rūšies priklauso automobilio sunaudojamų degalų kiekis. Jeigu priklauso, tai – kaip?”, – aiškina tyrimą inicijavusio Lietuvos žurnalistų autoklubo prezidentas Valdas Juozas Vilūnas. Degalų testavimas atliktas VGTU automobilių techninės eksploatacijos laboratorijoje. Bandymams pasirinkta Lietuvoje bene dažniausiai vairuotojų naudojama benzino rūšis A95 ir populiariausios A95 benzino rūšys su priedais “Futura 95 Euro”, “95 Euro Ultima” bei “95E Nitro 3000”. Po 10 litrų benzino buvo nupirkta Vilniaus centre esančiose keturių didžiausių Lietuvoje veikiančių degalinių tinklų – “Statoil”, “Lukoil”, Neste” ir “Uno-X” – degalinėse. Tyrimo metodika Pristatydamas eksperimentą VGTU Automobilių transporto katedros docentas Saugirdas Pukalskas teigė, kad objektyvius degalų sąnaudų skaičiavimo rezultatus galima gauti naudojant laboratorijoje įrengtą specialaus automobilių traukos stendas, su elektromagnetinį stabdį turinčiais ritiniais. Ši įranga suteikia galimybę tiksliai imituoti realiai važiuojančio automobilio greitį ir variklio apkrovą. “Mes nusprendėme sukurti 400 niutonų apkrovą, kurią galima prilyginti įprastai kelionei užmiestyje leidžiamu greičiu automobiliu, kuriame sėdi du žmonės. Bandymams parinkome kompaktinės klasės, 1,5 litro darbo tūrio variklį su daugiataške degalų įpurškimo sistema turintį automobilį, nes tokios konstrukcijos mašinos šiuo metu dominuoja Lietuvos rinkoje”, - pasakojo S. Pukalskas. Pasak VGTU docento, degalų sąnaudos matuojamos, atsižvelgiant į skirtingą automobilio greitį ir variklio apkrovą. Sunaudojamų degalų kiekis pradedamas skaičiuoti, automobiliui važiuojant mieste leistinu 50 km per valandą greičiu. Vėliau automobilio greitis padidinimas iki 90 km per valandą (vidutinis greitis užmiestyje) ir galiausiai degalų sąnaudos matuojamos, automobiliui važiuojant 110 km per valandą greičiu (magistraliniuose keliuose leistinas greitis). Su kiekviena degalų rūšimi atliekami penki bandymai, kurių duomenys fiksuojami prie traukos stendo prijungtu kompiuteriu. Monitoriuje nuolat matoma reali apkrova, greitis, variklio temperatūra, sūkiai bei momentinės degalų sąnaudos. Nors visas šis eksperimentas buvo atliekamas naudojant skaitmeninę techniką, visiškai išvengti “žmogiškojo faktoriaus” visgi nepavyko. Laboratorijos stende įkalintą “Mitsubischi Colt” “vairavo” buvęs VGTU darbuotojas, naftos produktų ekspertas Albinas Aleksiejūnas. Jis stebėjo, kad variklis dirbtų norimais režimais, ir įrašinėjo stendo duomenis į kompiuterio atmintį. Prieš pradedant bandymus ekspertas spėjo, kad degalų sąnaudos neturėtų skirtis daugiau, kaip 5 proc. “Į benziną maišomi priedai, šalinantys įvairias apnašas efektą duoda nuvažiavus sąlyginai didelį atstumą, kai išsivalo kuro tiekimo sistema, vožtuvai, purkštukai. Kadangi bandymams naudojamo automobilio variklis yra nepriekaištingo techninio stovio, galima tikėtis, kad naudojant skirtingas benzino rūšis, degalų sąnaudos bus labai panašios. Juo labiau, kad visos kompanijos naudoja tą patį “Mažeikių naftos” benziną, o firminius priedus į jį maišo pačiose degalinėse”, - pasakojo A.Aleksiejūnas. Vakare atlikus visą degalų bandymo ciklą pasirodė, kad automobilio varikliui dirbant trimis režimais skirtingų rūšių degalų sąnaudos skyrėsi labai nedaug. Jokių priedų neturintis “Lukoil” benzinas 50 km/val greičiu vidutiniškai degino 6,88 litro, 90 km/val – 6,9 litro, o 110 km/val režime – 6,8 litro benzino. “Neste Futura 95 Euro” sąnaudos buvo šie tiek mažesnės – atitinkamai 6,78 l., 6,9 l. ir 6,9 l. “Statoil 95 Euro Ultima” – 6,84 l., 6,88 l. ir 6,92 l. Geriausi rezultatai pasiekti naudojant “Uno-X” degalinėse pirktą “95E Nitro 3000”. Dirbant lengviausiu režimu sunaudota 6,66 l., 90 km/val greičiu – 6,74 l., o važiuojant autostrados režimu – 6,7 litro. “Sąnaudos greičiausiai skyrėsi dėl benzino priede esančio trinties modifikatoriaus veikimo. Skirtumai tarp testuotų degalų neviršija 2 – 3 proc. ir, mano manymu, gali būti laikomi gana patikimais”, - tvirtino A.Aleksiejūnas. Teoriškai galima teigti, kad naudojant priedais praturtintą benziną iš tiesų galima nuvažiuoti didesnį atstumą su tuo pačiu kuro kiekiu, tačiau prieš dedant tašką, privalu įvertinti ir skirtingas degalų kainas. Tarkim “Neste” Lietuvoje turi tik automatines degalines, kuriose benzinas paprastai kainuoja 6 centais pigiau nei “Statoil” tinkle. Geriausius Rezultatus parodžiusio “95E Nitro 3000” taip pat galima įsigyti tik automatinėse “Uno-X” degalinėse, tačiau šis kuras kainuoja maždaug 15 centų arba 5,2 proc. brangiau už paprastą A95 markės benziną. Tuo tarpu degalų sąnaudos skiriasi maždaug 2,8 proc. Tikėtina, kad renkantis benzino rūšį ir jų pardavėjus didesnę įtaką turi pačios degalinės dislokacijos vieta ir siūlomų nuolaidų sistema, o ne simboliškai besiskiriančios degalų sąnaudos. Naftos produktų eksperto Albino Aleksiejūno prognozės, jog degalų priedų poveikis ekonomiškumui neviršys 3 proc. pasitvirtino

Sveiki, senai cia rasiau, bet del bendro reikalo siulau paskaityti- ATYDZIAI, nes siuo metu nera geresnio paaiskinimo siu priedu pirkimo-nepirkimo paaiskinimui Šiuo metu populiariausi tepalo priedai, esantys prekyboje, yra tie, kuriuose naudojami PTFE milteliai. PTFE milteliai plaukioja paprastoje 50-to klampumo mineralinėje arba sintetinėje alyvoje. PTFE yra sutrumpintas medžiagos "Polytetrafloeraethylene" pavadinimas. PTFE dažniau žinomas vardu "Teflon". "Teflon" yra registruotas "DuPont Chemical Corporation" prekės ženklas. PTFE miteliai naudojami tokiuose tepalo prieduose, kaip: Slick 50, Liquid Ring, Lubrilon, Microlon, Matrix, Petrolon (ta pati kompanija kaip ir Slick 50), QMl, T-Plus (K-Mart), Tuffoil. Tikriausiai yra daug daugiau produktų pavadinimų, kuriuose naudojamas PTFE. Pastebėta, kad tepalo priedų gamintojai mėgsta pardavinėti tą patį produktą naudodami keletą skirtingų prekės vardų. Kai kurie iš šių produktų gali turėti ir kitų priedų, tačiau dauguma jų remiasi PTFE kaip pagrindine aktyvia sudėtine dalimi. Ir visi be išimties nenurodo, kokie kiti priedai yra naudojami. Nors šie priedai įgijo populiarumo, tepalų priedai su PTFE neretai kritikuojami tepalų ekspertų. Pati blogiausia šio produkto charakteristika atėjo iš "DuPont Chemical Corporation", kuri PTFE sukūrė, užpatentavo ir užregistravo prekės vardą "Teflon". Ataskaitoje, publikuotoje daugiau kaip prieš 15 metų (apie 1985m.), DuPont fluoro polimerų skyriaus produktų specialistas J. F. Imbalzano teigė: "Teflonas nėra naudingas kaip sudėtinė tepalų priedų ar tepalų, naudojamų vidaus degimo varikliuose, dalis". Tuo metu DuPont kovojo su visais, kurie bandė naudoti "Teflon" vardą bet kokiems tepalams, skirtiems vidaus degimo varikliams. Taip pat DuPont atsisakydavo parduoti PTFE miltelius tiems, kurie ketino juos panaudoti kaip priedus vidaus degimo varikliams. Tepalo priedų gamintojai ėmė kelti ieškinius, kuriuose buvo teigiama, kad DuPont negali įrodyti, kad PTFE kenkia varikliams. Todėl DuPont buvo priverstas vėl imti pardavinėti kompanijoje pagamintą PTFE tepalų priedų gamintojams. Priedų gamintojai mėgsta teigti, kad tai tam tikras "patvirtinimas", kad jų produktai veikia, nors iš tikrųjų tai tik patvirtinimas, kad Amerikos teisės požiūris "nekaltas kol kaltė neįrodyta" iki šiol gyvas ir veikia. Sprendime buvo kalbama apie taip vadinamą "prekybos apribojimą". Jūs negalite atsisakyti parduoti kam nors produktą tik todėl, kad kažkas gali panaudoti jį kitokiems tikslams negu kad, jūsų nuomone, produktas yra skirtas. Reikia pastebėti, kad dėl teisinių priežasčių DuPont oficialiai pasilieka nuošalyje dėl PTFE naudojimo variklių alyvose. DuPont tvirtina, kad nors jie ir parduoda PTFE tepalo priedų gamintojams, bet jie "negali patvirtinti tepalų priedų gamintojų teiginių". Toliau jie tvirtina, kad jie "neturi žinių apie kokius nors privalumus, įgyjamus naudojant PTFE variklių alyvose". Po DuPont sprendimo ir bandymo sustabdyti PTFE naudojimą variklių alyvose, kai kurie priedų gamintojai paprasčiausiai ėmė pirkti PTFE miltelius kitose šalyse. Kai kuriais atvejais gamintojai pavadindavo PTFE nuosavais prekių vardais ir apsimesdavo, kad jų PTFE yra koks nors kitoks arba kuo nors ypatingas. Tai nekeičia esmės, kad tai vis tas pats PTFE. Dar daugiau. Pasitaikė atvejų, kad PTFE milteliai iš tam tikrų tiekėjų (ne DuPont) buvo sudaryti iš didesnių dalelių negu originalūs. Tai dar labiau padidino tikimybę, kad milteliai nusės ar užkiš filtrus. Vienas požymis, kad produkte panaudota tokia PTFE rūšis yra patarimas "gerai suplakti prieš naudojimą". Tai reiškia, kad jei gamintojas sako, kad kietosios dalelės nusės ant bakelio dugno parduotuvės lentynoje, tas pats atsitiks ir jūsų variklyje, jei jis bus nenaudojamas ilgesnį laiką. PTFE naudojimo alyvoje sudėtingumas, kaip paaiškino keletas pramonės ekspertų, yra tas, kad PTFE nėra skystis. Priedų gamintojai tvirtina, kad šios kietos dalelės "padengia" judančias variklių dalis, nors tai nėra moksliškai įrodyta. Tačiau atrodo, kad šios kietos dalelės labiau linkę padengti nejudančias dalis, tokias kaip tepalo kanalai ar tepalo filtrai. Pagaliau, jei PTFE gali sudaryti dangą ant cilindro sienelės, kur yra veikiamas slėgio ir trinties, jis turėtų dar labiau padengti vietas su santykinai žemu slėgiu ir trintimi. Atrodo, kad panaši išvada buvo padaryta "NASA Lewis Research Center", kurių ataskaitoje parašyta: "Mes nematėme naudojimo privalumų tuose guolių paviršių kontaktų atvejuose, kuriuos mes tyrėme. Kai kuriais atvejais efektas buvo žalingas. Tepale esančios dalelės buvo linkę kauptis įsiurbimo vietose ir veikė kaip užtvanka, kuri paprasčiausiai neleidžia įtekėti tepalui. Vietoje pagalbos, iš tikrųjų PTFE atimdavo iš dalių tepalą". Atsiminkite, PTFE tepalų prieduose iš tikrųjų yra tepale kybančios kietos dalelės (suspensija). Dabar atsiminkime, kam variklyje reikalingas tepalo filtras? Pašalinti kietas daleles, teisingai? Taigi, jei manysime, kad tepalo filtras atlieka savo darbą, jis surinks kiek įmanoma daugiau PTFE, ir kiek įmanoma greičiau. Tai gali užkišti filtrą ir sumažinti tepalo slėgimą variklyje. Atsakydami į mūsų užklausimą apie tokią problemą, kai kurie PTFE platintojų atsakė, kad jų PTFE dalelės yra sub-mikronų dydžio ir gali praeiti pro paprastą tepalo filtrą be apribojimų. Tai skamba neblogai, ir kai kuriais atvejais tai gali būti tiesa, bet tai mažai ką keičia, jei yra žinoma visa tiesa. PTFE ne tik mažina trintį. PTFE dalelės kaitinamos stipriai plečiasi. Taigi net jei jos yra pakankamai mažos, kad praeitų filtrą iškart po priedų supylimo, jos gali nebebūti tokios varikliui pasiekus darbinę temperatūrą. Moksliniai tyrimai tai lyg ir patvirtina. "University of Utah Engineering Experiment Station" atliko "Petrolon" priedo su PTFE bandymus, ir testų ataskaitoje tvirtinama, kad: "buvo pastebėtas spaudimo kritimas tepalo filtre, kurį galėjo sukelti mažų porų užsikišimas". Dar daugiau, tepalo analizė parodė, kad po "Petrolon" priedo panaudojimo geležies kiekis tepale padidėjo du kartus, kas rodo, kad variklio dėvėjimasis nesumažėjo- jis netgi padidėjo. "Petrolon" priedo tyrime nebuvo vien tik blogos žinios. Testai, atlikti su Chevrole šešių cilindrų varikliu, parodė, kad bandomo variklio trintis sumažėjo 13.1%. Taip pat padidėjo galia- nuo 5,3 iki 8,1%, degalų ekonomija sudarė 11,8% esant lengvai apkrovai ir 3,8% esant sunkiai apkrovai. Jei mes pateiktume tik šiuos duomenis, būtų galima manyti, kad Petrolon "Slick 50" iš tikrųjų yra stebuklingas variklių eleksyras. Tačiau reikia nepamiršti, kad dažnai privalumai, tokie kaip padidėjęs galingumas ar tepalų ekonomija, gali būti nusverti kai kurių rimtų trūkumų. …praleista… Pyragas didėja Besiruošiant išspausdinti šį straipsnį, su mumis susiekė viešųjų ryšių firma "Trent and Company". Organizacija įsikūrusi prestižiniu adresu "Empire State Building, New York". Jie pranešė mums, kad jie dirba kompanijai QMI iš Lakeland'o, Floridoje, kuri pristato pažangiausių technologijų priedą alyvoms. Mes, suprantama, paprašėme atsiųsti atitinkamą informaciją, kurioje būtų kokie nors testavimo ar tyrimų duomenys. Mums atsiuntė tai, ko mes ir tikėjomės. Pagal jų pranešimą, QMI alyvos priedai turi "dešimt kartų daugiau PTFE negu artimiausi konkurentai." Jie tvirtina, kad naudoja "unikalią SX-6000 formulę", ir yra vienintelė kompanija, naudojanti "vandeninę dervos dispersiją (aqueous dispersion resin), todėl dalelės yra daug mažesnės ir gali praeiti siauras zonas". Tai, kaip jie tvirtina "visiškai panaikina užkištų filtrų ir tepalo kanalų problemą". Sudominti jų pranešimo, mes surengėme interviu telefonu su jų techninės pagalbos viceprezidentu, Owen Heatwole. Misterio Heatwole'o vardas mums pasirodė pažįstamas, nes jis buvo pasirodęs anksčiau kaip Petrolon kompanijos tarnautojas. Petrolon vardas neatskiriamai vienu ar kitu būdu susijęs su dauguma PTFE priedų gamintojais Amerikoje. Misteris Heatwole pasirodė žavus ir įtikinantis kalbėtojas, sugebantis išvengti tiesių atsakymų panašiai kaip daugelis politikų. Jo pasakojimas apie produktą buvo geriausias kokį mums teko girdėti, bet kai pradėjome kalbėti apie patikrinamus faktus, jis pasakė labai nedaug. Kai mes paklausėme apie QMI priedų sudėtį, mes gavome tiksliai tokį atsakymą kaip ir tikėjomės: "norėčiau išvengti diskusijos apie sudėtį, nes tai neplatinama informacija (for proprietary reasons)". Pasakęs, kad QMI naudojamas "didelėje naftos kompanijoje", "didelės korporacijos valdomoje atominėje elektrinėje", misteris Heatwole pridūrė, kad "suprantama, aš negaliu atskleisti jų pavadinimų- tai neplatinama informacija". Toliau jis teigė, kad turi išsamius testavimo ir tyrimų duomenis, gautus iš "garsios laboratorijos", kurie patvirtina, koks QMI yra efektyvus. Kai mes paklausėme laboratorijos pavadinimo, spėkite, koks buvo atsakymas? Teisingai, "mes negalime suteikti jums šios informacijos, nes tai neplatinama informacija". Tai, ką QMI mums iš tiesų pateikė- tai tipiški "liudijimai", tačiau jie atėjo iš labiau pažįstamų šaltinių nei paprastai. Misteris Heatwole labai didžiavosi tuo, kad jų produktas buvo naudojamas varikliuose, kurie, kaip jis nusprendė, buvo "sudėvėti ir išsamiai tirti kiekvieną savaitę". Žinoma, jis nepasakė, kad tie patys varikliai beveik visiškai atstatomi kas kart kai susidėvėdavo. Kaip tai įrodo kad jo produktas sumažina dėvėjimąsi ir prailgina variklio amžių? Niekaip. Misteris Heatwole atsisakė pasakyti PTFE tiekėjo pavadinimą nes tai "neplatinama informacija". Jis pasigyrė, kad jų produktas parduodamas daugeliu įvairių pavadinimų, bet atsisakė pateikti šiuos pavadinimus, nes tai "neplatinama informacija". Kai mes paklausėme, kokio dydžio iš tiesų yra PTFE dalelės, naudojamos QMI, jis patvirtino, kad dalelės yra "sub-mikronų dydžio" ir tai išmatavo "garsi variklių laboratorija". Laboratorijos pavadinimo jis pateikti negalėjo, nes tai- jūs atspėjote- yra "neplatinama informacija". Maždaug vieną valandą pasiklausę "šito necituokite", "aš būsiu priverstas paneigti tai, jei jūs išspausdinsite" ir "aš negaliu to atskleisti", mes paklausėme Misterio Heatwole, ar yra kas nors tokio, ką mes galėtume išspausdinti. "Žinoma"- jis pasakė, "yra gera žinia: ' Esminė technologijų pažanga leido išspręsti problemas, susijusias su PTFE naudojimu 1980 metais'". "Neblogai", mes pasakėme. Po to paklausėme, kam mes galėtume priskirti šį išminties krislą. "DuPont Chemical", tikriausiai? "Man", atsakė Misteris Heatwole. "Aš tai pasakiau". QMI pranešimuose mėgstama cituoti Gineso rekordų knygą, kur pasakyta, kad PTFE yra "Slidžiausia žmogui žinoma substancija". Ne mums daryti išimtis Gineso knygoje, bet mes abejojame, ar PTFE yra daug slidesnis už kai kuriuos jį pristatančius žmonės. Cinko klausimas Naujausia "stebuklinga sudedamoji dalis" tepalo priedams, kuri stengiasi perimti "vaistai nuo visko" karūną iš PTFE, yra cinko dialkylditiofosfatas (zinc dialkyldithiophosphate), kurį toliau vadinsime paprasčiausiai "cinku". Naujo su cinku susijusio produkto tiekėjai tvirtina, kad jie gali įrodyti visišką pranašumą lyginant su PTFE produktais. Suprantama, PTFE kompanija tvirtina visiškai priešingai. Cinkas įeina į daugumos žinomų alyvos rūšių sudėtį. Jo dalis kinta nuo mažo 0.10 procento kiekio tokiose alyvose kaip "Valvoline All Climate" ir "Chevron 15W-50", iki didelio 0.20 procento alyvose "Valvoline Race" ar "Pennzoil GT Performance". Organiniai cinko junginiai naudojami ekstremalaus slėgio ir saugančiuose nuo susidėvėjimo prieduose, todėl randami dideliais kiekiais tokiose alyvose, kurios specialiai skirtos naudoti didelių apsukų, turbo ar lenktyniniuose varikliuose. Cinkas alyvose pasireiškia tik tada, kai yra tiesioginis metalų kontaktas variklyje, kuris niekada neturėtų įvykti esant normalioms eksploatavimo sąlygoms. Tačiau, jei lenktyniaujate motociklu ar kartais įsukate variklį iki maksimalių apsukų, cinkas yra vienintelė likusi apsauga. Ekstremaliomis sąlygomis cinkas reaguoja su metalu ir apsaugo nuo paviršių nuo sudilimo, ypač tarp cilindro sienelių ir stūmoklio žiedų. Tačiau- ir tai reikia atsiminti- tyrimai rodo, kad didesnis cinko kiekis nesuteikia daugiau apsaugos. Didesnis kiekis tik prailgina apsaugą, jei tiesioginis kontaktas tarp metalų yra labai didelis ar ilgos trukmės. Taigi, jei jūs neplanuojate draginti keletą valandų iš eilės, papildomas cinko kiekis alyvoje nereikalingas. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad didelis cinko kiekis gali sudaryti nuosėdas ant vožtuvų ar užteršti žvakes. Mes nustatėme, kad cinko yra šiuose tepalo prieduose: "Mechanics Brand Engine Tune Up", "K Mart Super Oil Treatment", "STP Engine Treatment With XEP2". Tai lengva nustatyti, nes yra federalinis reikalavimas atspausdinti perspėjantį užrašą, kad sudėtyje yra kenksmingų medžiagų. Cinko fosfatas dirgina akis ir gali sukelti rimtus akių pažeidimus. Jei vis dėlto norite naudoti vieną iš šių produktų, naudokite apsauginius akinius ir būkite atsargūs. Kaip jau sakėme, organiniai cinko junginiai naudojami daugumoje alyvos rūšių, skirtų naudoti tiek automobiliuose, tiek motocikluose. Tačiau paskutiniu metu alyvos gamintojai savanoriškai sumažino cinko kiekį daugumoje produktų po to, kai tyrimai parodė, kad cinkas kenkia katalizatoriams. Tai neaktualu 99% motociklų, tačiau tai turėjo įtakos naujesniems BMW motociklams su katalizatorium. …praleista… Daugiau standartinių priedų (daugiau nebūtinai reiškia geriau) Nors kai kurie priedai nekenkia varikliui ir netgi kai kuo naudingi, vis dėlto dauguma ekspertų jų naudoti nerekomenduoja. Todėl kad tepalas, pagamintas žinomoje kompanijoje, jau turi išsamų įvairių priedų rinkinį. Šis rinkinys sudarytas iš daugelio specifinių priedų, dedamų tokiais kiekiais, kad atitiktų tam tikrus jam keliamus reikalavimus. Dažnai bent keli priedai vienas kitą veikia teigiamai. Tai yra, du ar daugiau komponentų, veikdami kartu, duoda tokį efektą, kurio negalima pasiekti priedus naudojant atskirai. Sudėties pakeitimas gali panaikinti šį naudingą efektą. Galima pasitelkti tokį pavyzdį. Jei pagal originalų pyrago receptą reikia dėti du kiaušinius, ar tai reiškia, kad įdėjus keturis pyragas bus skanesnis? Žinoma ne. Tai reikėtų atsiminti maišant skirtingus tepalus. Maišydami visada įsitikinkite, kad maišomi tepalai atitinka tuos pačius reikalavimus (SA, SE, SC ir t.t.). Tai rodo, kad priedų paketas iš esmės yra toks pat ar bent jau suderinamas, ir mažesnė tikimybė, kad priedai sugadins balansą ar trukdys vienas kitam. Plovikliai ir tirpikliai Daugelis senesniu plačiau žinomų tepalo priedų nežeria tiek daug pažadų kaip naujieji. Tokie senbuviai kaip "Bardahl", "Rislone" ir "Marvel Mystery Oil" vietoje to siūlo tokius dalykus kaip "tylesni pakelėjai", "sumažintas alyvos sudeginimas" ir "švaresnis variklis". Dauguma šių priedų pagaminti iš tirpiklių ir ploviklių, skirtų ištirpinti purvą ir anglies nuosėdas variklyje, kad jos galėtų sudegti. Pavyzdžiui, į "Wynn's Friction Proofing Oil" sudėtį įeina 83% žibalo. Paprastai šis priedas įeina į standartinės mineralinės alyvos sudėtį. Iš esmės šie produktai sukurti atlikti visiškai priešingą funkciją nei PTFE ar cinko fosfato priedai. Vietoje to, kad priedai sukurtų "dangą" variklio paviršiuose, šie produktai sukurti tam, kad nuplauti visokias dangas. Visi šie produktai nuplaus purvą ir nuosėdas ir išvalys variklį, ypač jei variklis senas ar neteisingai naudotas. Problema ta, kad jei jūs negalite nustatyti, kiek reikia priedų, kad išplauti nuosėdas. Todėl tokie skiedikliai gali nuplauti ir tepalo sukuriama apsauginį sluoksnį. Dažniausiai šie produktai tikrai buvo kažkiek naudingi šešiasdešimtųjų metų automobilių ir motociklų varikliuose. Tačiau jei iš esmės nereikalingi per paskutinius 20 metų sukonstruotiems varikliams. Garsioji demonstracija "be tepalo" Mažiausiai trijuose garsiuose motociklo raliuose, vykusiuose paskutiniais metais, mes buvome liudininkais demonstracijose, kurios turėjo parodyti kai kurių tepalo priedų efektyvumą. Demonstruotojai būdavo paruošę ant stovo sumontuotą variklį, kurį jie iš pradžių pripildydavo tepalo ir įpildavo reikiamą kiekį savo "stebuklingųjų priedų". Varikliui šiek tiek padirbus, jie sustabdydavo variklį, išpildavo tepalą ir vėl užvesdavo variklį. Įvykdavo stebuklas! Variklis puikiausiai dirbdavo keletą valandų, taip įrodydami priedų efektyvumą, kurie, kaip manoma, "padengdavo" variklio vidų taip gerai, kad varikliui netgi nereikėdavo tepalo. Vieną kartą mes matėme tai atliekant su tikru motociklu, kuris važinėjo stovėjimo aikštelėje su išleistu tepalu. Pakankamai įtikinama demonstracija- kol jūs nesužinote faktų. Kadangi kai kurios demonstracijos būdavo atliekamos su "Briggs and Stratton" varikliais, "Briggs and Stratton" kompanija nusprendė pati atlikti panašų eksperimentą, bet panaudodama labiau mokslinę metodiką. Paėmė du visiškai naujus ir identiškus variklius tiesiai nuo surinkimo linijos ir paruošė juos testams. Vienintelis skirtumas buvo tas, kad vienam varikliui buvo įpilta specialių priedų, o kitam ne. Abu dirbo 20 valandų, po to buvo sustabdyti ir iš jų išpiltas tepalas. Tada abu buvo paleisti pakartotinai dar 20-čiai valandų. Nei vienas variklis neturėjo problemų sukurdami "mažytį stebuklą". Dar po 20 valandų darbo abu varikliai buvo išardyti ir įvertinti kompanijos inžinierių. Jie nustatė, kad abiems varikliams susidėvėjo alkūninio veleno guoliai, bet variklyje, apdorotame priedais, taip pat buvo stipriai pažeistas cilindro paviršius. Pažeidimų nebuvo pastebėta variklyje, kuriame nebuvo panaudoti tepalo priedai. Tai dar kartą parodo būdingą tepalo priedų savybę: jie gali sukelti tepalo trūkumą. Tai ypatingai svarbu stūmoklio žiedų zonoje, kur būtinas tepalo srautas. Praktiškai visuose tepalo priedų tyrimo ataskaitose ir studijose, ypač kur tiriami priedai su kietų dalelių suspensijomis, tai buvo pažymima kaip pagrindinė variklio pažeidimo vieta. Lenktynių požiūris Labiausiai įtikinantys liudijimai, patvirtinantys tepalo priedų panaudojimo efektyvumą, yra tokie, kuriuos pateikia profesionalūs sportininkai ar lenktynių komandos. Kaip anksčiau paminėta, kai kurie iš tepalo priedų iš tiesų sumažina trintį variklyje, sumažina kuro sunaudojimą ar padidina galingumą. Profesionalių lenktynių pasaulyje sekundės daliu skirtumas, kuris gali būti įgytas naudojant tokius produktus, iš tiesų gali reikšti skirtumą tarp pergalės ar pralaimėjimo. Dauguma neigiamų efektų, susijusių su tokių produktų naudojimu yra susiję su ilgalaikiu vartojimu. Nedidelės darbo trukmės, aukštų apsukų ir didelio galios/svorio santykio varikliai konstruojami taip, kad laikytų daugiausia vieną lenktynių sezoną. Kai kuriais atvejais tokie varikliai išlaiko tik vienas lenktynes. Tokiems trumpaamžiams varikliams ilgalaikės tepalo priedų vartojimo pasekmės nevertinamos. Lenktynininkai taip pat naudoja specialias, labai gerai sukimbančias su paviršiumi padangas, kurios leidžia pasiekti daug didesnį pagreitį ir geresnę kontrolę negu paprastos keliuose naudojamos padangos. Bet vargu ar jūs norėtumėte kur nors su tokiomis padangomis keliauti, nes jos sukurtos taip, kad susidėvi per keletą šimtų mylių, kartais dar greičiau. Tai, kad kai kurie tepalo priedai gali būti naudingi lenktynėse, dar nėra priežastis manyti, kad jų naudojimas toks pat naudingas kelionėse. Geriausias iš blogiausių Ne visi tepalo priedai yra tokie kenksmingi kaip kai kurie čia aprašyti. Tačiau geriausia ką mes galime pasakyti apie nekenksmingus priedus, yra tai, kad nėra įrodyta, kad jie būtų naudingi. Kai kuriais atvejais atitinkamo priedų komplekto panaudojimas tinkamu metu gali žymiai prailginti alyvos gyvenimą. Tačiau visų tyrimų atvejais paaiškėja, kad pigiau būtų paprasčiausiai pakeisti variklio alyvą. Be to, neseniai išaiškėję faktai parodo, kad daugelio priedų naudojimas gali būti prilyginamas žaidimui "Rusiška ruletė". Kadangi priedų platintojai nenurodo sudėtinių dalių, iš kurių pagamintas produktas, jūs niekada negalite būti tikras, ką pilate į savo variklį. Paskutiniai tyrimai parodė, kad net kai kurie patys nepavojingiausi priedai turi medžiagų, kurios, nors šiaip ir nekenksmingos, variklio cilindre, veikiant aukštai temperatūrai, virsta fluoro rūgštimi. Ši rūgštis yra viena iš atidirbusių dujų sudedamoji dalis. Nors rūgštis iš karto pašalinama iš cilindro ir varikliui nepakenkia, dujos renkasi išmetimo sistemoje ir ėda duslintuvus iš vidaus. Kiek tik rinka leidžia Tepalo priedų kainose negalima nustatyti jokio dėsningumo. Netgi atrodytų beveik identiškų produktų kainos labai skiriasi. Pavyzdžiui: 32 uncijų (900g) "Slick 50" buteliukas su PTFE kainuoja $30 su nuolaida. Be nuolaidos $60. Tuo metu 32 uncijų "T-Plus" buteliukas, kuriame, kaip teigiama, yra dvigubai daugiau PTFE negu "Slick 50", kainuoja tik $16. "STP Engine Treatment" priede yra produktas, gamintojų vadinamas XEP2, kuris, kaip gamintojai tvirtina, "yra efektyvesnis už geriausius PTFE variklių priedus". "STP Engine Treatment" kainuoja $18. Tačiau "K Mart Super Oil Treatment" skardinė, kurios sudėtyje nurodytas tas pats cinko junginys kaip ir XEP2, kainuoja menkus $2.67. Pramonės ekspertai mano, kad daugelio tepalo priedų gamybos kaina sudaro nuo 1/10 iki 1/20 pardavimo kainos. Žinoma, nei vienas iš gamintojų nepasižymėjo egzotiškomis ir brangiomis sudedamosiomis dalimis. Taip pat nepateikė sąrašo, kuris galėtų paneigti šį teiginį. Įdomus pastebėjimas, kad anksčiau, kai dar nebuvo tokios didelės konkurencijos tarp priedų gamintojų ir kainos dar nebuvo nukritę, "Petrolon" ("Slick 50") pardavinėjo savo PTFE produktus po $400 už porciją. Psichologinis placebo Galbūt jūs stebitės, kodėl tiek daug žmonių iki šiol perka priedus, kai yra sukaupta tiek faktų jų naudojimą. Tai milijonų dolerių vertės klausimas, ir į jį taip pat sunku atsakyti kaip į klausimą, kodėl tiek daug žmonių rūko, geria stiprius alkoholinius gėrimus, ar užsiima kita abejotina veikla. Jie žino, kad tai nėra gerai, bet ir toliau tuo užsiima. Į dalį klausimų galėtų atsakyti psichologų taip vadinamas "psichologinis placebo efektas". Paprasčiau sakant, tai reiškia kad dauguma iš mūsų trokšta tikėti, kad mes nusipirkome absoliučiai geriausią apsaugą, kokią tik įmanoma gauti. Dar daugiau, yra toks nuostabus pasitenkinimo savimi jausmas, kuris ateina suvokiant, kad esame truputėlį daugiau pažengę už kitus, kad esame nors truputėli geresni nei kiti. Taip pat gali būti, kad veikia tas pats senovinis giliai esantis tikėjimas stebuklais. Niekada netrūko nesąžiningų tipų, kurie nori pasiimti pinigus už mūsų tikėjimą, kad yra tokie stebuklingi vaistai, kurie gali padėti numesti svorį, atauginti plaukus, pritraukti priešingą lytį ar leistų varikliui dirbti ilgiau ir geriau. Abejoju, kad kas nors iš mūsų nei karto ant to neužkibo. Liudytojų pasakojimai prieš mokslinę analizę Dauguma tepalo priedų gamintojų reklamuodami produktą remiasi asmeniniais "liudijimais". Tipiškame spausdintame skelbime yra vienas ar daugiau laiškų iš patenkinto kliento, tvirtinančio kažką panašaus į "Aš naudoju Prekę X savo variklyje 2 metus, nuvažiavau 50,000 mylių ir jis dirba geriau ir taupiau negu dirbo kada nors anksčiau. Man patinka šis produktas ir aš jį rekomenduoju kitiems." Tokie atvejai vadinami "anekdotiškais" ir dažniausiai naudojami reklamuojant tokius daiktus kaip stebuklinga dieta svorio metimui arba astrologija. Kaskart, kai matau vieną iš šių reklamų, prisimenu fokusą, kurį rodydavo Allen'o Funt'o "Nuoširdi kamera". Šis fokusas vaizdžiai parodydavo tą žmogaus prigimties pusę, kuri padaro tokią reklamą įmanoma. Netikri "produkto demonstruotojai" praeiviams parduotuvėje prieš kameras siūlė pasinaudoti proga paragauti "naujo limonado". Aukos nežinojo, kad jiems siūlomas gėrimas pagamintas iš siaubingo mišinio, į kurio sudėtį įėjo ricinos aliejus, česnakų sultys, tabasco padažas ir dar keletas kitų panašių ingredientų. Gurkštelėję didelį, gražų gurkšnį, kaip kad patarė demonstruotojai, nekaltos aukos imdavo garsiai juoktis prieš žiūrovus, mėgindamos paslėpti šleikštulį ir pasibjaurėjimą. Kai kurie tiesiog nusigręždavo nuo kamerų ir išspjaudavo gėrimą ant žemės. Įdomiausia dalis ateidavo tada, kai maždaug viena iš keturių aukų atsisukdavo į kameras ir tvirtindavo, kad naujasis gėrimas "puikus", "unikalus", ar keletą atvejų netgi "Vienas iš geriausių dalykų, kuriuos teko ragauti!". Darykit išvadas. Esmė tame, kad "asmeninių liudijimų" pateikimas yra vienas iš lengviausių dalykų, kuriuos gali padaryti reklamuojanti kompanija. Taip pat ir vienas iš saugiausių. Taip yra todėl, kad jie neprivalo įrodyti faktų, kurie pateikiami asmeninio liudijimo metu. Tai tik nuomonė, ir jos nereikia pagrįsti. Iš kitos pusės, kai kuriems tepalo priedams buvo atlikta išsami mokslinė analizė. Analizę atliko ir atitinkamus dokumentus paruošė akredituotos institucijos ir tyrinėtojai. Pavyzdžiui: "Avco Lycoming", žinomas aviacinių variklių gamintojas, tvirtina: "Mes išbandėme visus priedus, kuriuos pavyko rasti prekyboje, ir visi jie buvo beverčiai". "Briggs and Stratton", garsūs vienų iš patikimiausių variklių pasaulyje gamintojai, rašo vienoje iš tepalo priedų ataskaitų: "Neatrodo, kad jie teiktų kokių nors privalumų". Šiaurės Dakotos valstijos universitetas tyrė tepalo priedus ir taip parašė ataskaitoje: "Teorija skamba gražiai- vienintelė problema, kad produktai paprasčiausiai neefektyvūs". Ir pagaliau Ed'as Hackett'as, "University of Nevada Desert Research Center" chemikas, sako, kad "tepalo priedai neturėtų būti naudojami. Tepalo kompanijos sugaišo daug laiko kurdamos tokią tepalo sudėtį, kuri atitinka transporto priemonės reikalavimus. Jei jūs pridedate ko nors į tokį tepalą, jūs galite sugadinti balansą ir tepalas negalės atitikti reikalavimų." "Petrolon" ir daugelio kitų tepalo priedų su PTFE, tokių kaip "Slick 50" ir "Slick 30 Motorcycle Formula", gamintojai "Petrolon Inc." iš Hjūstono, Teksaso valstijos, tvirtina, kad "Daug testų, atliktų nepriklausomose laboratorijose, parodė, kad teisingai vartojami automobilio variklyje, "Slick 50 Engine Formula" sumažina variklio dalių dilimą. Testų rezultatai parodė, kad su "Slick 50" apdoroti varikliai sudilo 50% mažiau negu bandomieji varikliai, dirbę tik su aukštos kokybės alyva be priedų". Skamba visai įtikinamai, ar ne? Problema ta, kad ir "Petrolon" ir kitos tepalo priedų kompanijos, kurios skelbia "mokslinius įrodymus" iš "nepriklausomų laboratorijų", atsisako nurodyti laboratorijas, kuriose buvo atliekami tyrimai, taip pat atsisako nurodyti rodiklius, pagal kuriuos tyrimai buvo atliekami. Jos skelbia, kad pagal kontraktą negali nurodyti laboratorijos vardo. Be to, tvirtinimas "50 procentų mažesnis dilimas" niekada nebuvo įrodytas ilgalaikio darbo metu. Tipiškuose pavyzdžiuose, pateikiamuose norint patvirtinti priedų gamintojų teiginius, variklis būna bandomas 100-200 valandų po apdorojimo. Šiame intervale dilimo produktų kiekis alyvoje sumažėja. Nors kai kurių tyrimų metu tai buvo patvirtinta, taip pat buvo įrodyta, kad varikliui padirbus 400-500 valandų dilimo produktų kiekis alyvoje didėdavo taip pat greitai kaip prieš apdorojimą, o kartais netgi greičiau. Nesvarbu, kuo jus bando įtikinti tepalo priedų gamintojai, tačiau dar nebuvo įrodyta, kad kas nors sustabdytų normalų variklio dėvėjimąsi. Tikriausiai atkreipėte dėmesį, kad buvo aiškiai nurodytos visos tyrimų organizacijos, cituotos šiame straipsnyje. Nėra jokių problemų norint paviešinti tyrimų rezultatus. Taip pat tikriausiai pastebėjote, kad beveik visų tyrimų rezultatai yra neigiami. Taip yra ne todėl, kad mes stengėmės pateikti vienpusišką nuomonę apie alyvos priedus. Taip yra todėl, kad mums nepavyko rasti laboratorijos, variklių gamintojo ar nepriklausomos tyrimų organizacijos, kurių pavadinimą ar tyrimo rezultatus mes galėtume pateikti, kur būtų tvirtinama, kad alyvos priedai naudingi varikliui. Išvada atrodo aiški. Pabaigai dar vienas pastebėjimas apie skirtumą tarp reklamos ir realaus pasaulio. Mes matėme "Slick 50" alyvos priedų reklamą. Reklama skatino pirkti produktą, nes "daugiau kaip 14 milijonų amerikiečių išbandė Slick 50!". Puiku. Mes įsitikinę, kad taip pat lengvai galima pasakyti: "daugiau kaip 14 milijonų amerikiečių rūko cigaretes!"- bet tai dar nereiškia, kad ir jums reikia pabandyti rūkyti. Žinoma ne, nes rūkymo žala yra moksliškai įrodyta. Priedams galioja tas pats principas. Išvados Didžiosios naftos kompanijos yra vienos iš turtingiausių, galingiausių ir agresyviausių korporacijų pasaulyje. Jos turi daug milijonų kainuojančias laboratorijas, kuriose dirba geriausi chemijos inžinieriai, kokius tik galima pasamdyti už pinigus. Tikriausia nesuklysime tvirtindami, kad bet kuri iš šių kompanijų turi 20 kartų didesnes galimybes tirti, daryti atradimus, tobulinti ir platinti produkciją, negu bet kuri iš priedų gamybos kompanijų. Tai reiškia, kad jei koks nors iš alyvos priedų galėtų kaip nors pagerinti variklio tepalus, didžiosios naftos kompanijos būtų pajėgios tai įvertinti ir sugebėtų iš to uždirbti. Mums nepavyko rasti nei vienos pakuotės su alyvos priedais, ant kurios būtu kokios nors didžiosios naftos kompanijos palaiminimas. Be to, visi didieji automobilių ir variklių gamintojai išleidžia milijonus dolerių kasmet stengdamiesi prailginti produkcijos tarnavimo laiką. Taip pat milijonai išleidžiami garantiniam remontui. Vėlgi, jei bent vienas iš alyvos priedų prailgintų variklio tarnavimo laiką ar padidintų galingumą, gamintojai aktyviai naudotų šiuos priedus ar bent jau rekomenduotų juos naudoti. Priešingai, daugelis automobilių ir variklių gamintojų nerekomenduoja naudoti priedų, Taip pat kai kuriais atvejais gamintojai perspėja, kad garantija negalioja, jei bus rasta priedų naudojimo pėdsakų. Kaip ir daugeliu panašių atveju, negalima pasiremti absoliučiais faktais. Aplinkui daug nuomonių. Galima rasti tvirtinimų, teigiančių vieną ar kitą. Tokioje aplinkoje išvados, pateiktos žinomų, patyrusių savo srityje ekspertų, turėtų turėti kažkokį svorį. Išvados, pateiktos nežinomų ar nenustatomų šaltinių, turėtų būti visiškai ignoruojamos. Tai kas lieka, turėtų būti įvertinta bandant surasti kažkokias prasmingas išvadas. Alyvos priedų atveju yra nemažas kiekis tvirtinimų apie jų neefektyvumą. Šie tvirtinimai yra pateikti gerai žinomų ir nustatomų ekspertų, tokių kaip nepriklausomos tyrimų laboratorijos, universitetai, didieji variklių gamintojai ir netgi NASA. Kitoje sunkiai įveikiamos mokslinių tyrimų užtvaros pusėje priedų gamintojai nesiūlo nieko daugiau kaip asmeninius efektyvumo patvirtinimus ir visiškai nemokslinius asmeninius liudijimus. Nors šių produktų tiekėjai tvirtina, kad turi nepriklausomų tyrimo laboratorijų rezultatus, patvirtinančius jų teiginius, jie atsisako nurodyti laboratorijų pavadinimus ar pateikti tyrimo ataskaitos kopiją. Vieninteliai tyrimų rezultatai, kuriuos jie gali pateikti, yra iš jiems patiems priklausančių tyrimo skyrių. Tokius rezultatus reikėtų vertinti labai atsargiai. Prie to paties: Sintetinės alyvos Kiekvieną kartą kalbant apie alyvos priedus, iškyla sintetinės alyvos klausimas. Tikrovėje šie dalykai turi labai mažai ką bendro, bet kadangi daugumos vairuotojų nuomone priedai ir sintetinės alyvos yra beveik tas pats, mes pabandysime trumpai paaiškinti, kas yra kas. Sintetinės alyvos buvo sukurtos naudoti dujų turbinose. Daugeliu atvejų jos gali išlaikyti klampumą ilgesnį laiko tarpą ir didesnėje temperatūroje ir slėgyje nei iš naftos pagamintos alyvos. Dažniausiai sintetinėje alyvoje naudojami polyalfaolefinai (Mobil 1) arba "Dibasic Organic Esters" (AMSOIL). Sintetinės alyvos suderinamos su paprastomis ir gali būti maišomi, jei sutampa jų klasės. Tikriausiai geriausia yra naudoti sintetinės ir mineralinės alyvos mišinius, tokius kaip "Golden Spectro" ar "AGIP Sint 2000". Atrodo, kad šiuose produktuose suderinamos geriausios abiejų rūšių savybės. Tokios alyvos kainuoja žymiai daugiau nei standartinės alyvos iš naftos, bet jos ilgiau nepraranda tepimo savybių, todėl jas galima rečiau keisti. Sintetinės ir pusiau sintetinės alyvos siūlo platesnę apsaugą nei standartinės alyvos iš naftos. Tačiau reikia pastebėti, kad ši platesnė apsauga siekia tokias temperatūras ir slėgius, kokių neįmanoma pasiekti daugelyje variklių ar transmisijų. Kitaip tariant, jei jūs perkate tokią alyvą, jūs įsigyjate tam tikrą neišnaudojamą apsaugą. Žinoma, tame nėra nieko blogo- tiesiog tai nereikalinga. Nebent jūs jaučiatės geriau žinodami, kad turite papildomą apsaugą. Tada didesnės išlaidos gali būti pateisintos. Daugeliu atveju naudodami standartinę gamintojo rekomenduotą variklių alyvą ir keisdami ją maždaug kas 3000 mylių jūs turėsite pakankamą apsaugą. Bet jei jaučiatės geriau žinodami, kad turite didesnę apsaugą nei reikia arba jums patinka galimybė rečiau keisti alyvą, nėra nieko blogo, jei naudojate pusiau sintetinius tepalus. Sveiki! Klausimai butu tokie: Lietuvos rinkoje siuo metu galima isygyti ivairiu gamintoju priedu dyzelinio kuro gerinimui, vieni skirti pagerinti kuro savybes ziema, kiti pasak produktu atstovu taupo kura ir variklio resursus. Kokius priedus gerinancius dyzelinio kuro savybes siulo Jusu kompanija? Isdziovina kure susikaupusi vandeni, neleidzia sulipti parafino dalelems zemoje temperaturoje, pakelia kuro cetanini skaiciu, pagerina arba suteikia, pagal kuro kokybe, kuro tepimo savybes, apsaugo kura nuo mikrobu kaupimosi saugyklose, priedas suzeminantis suodziu sudegimo temperatura. Kokia nauda gauna vartotojas naudodamas Jusu produkta? Visu pirma automobilio eksploatacijos ekonomija, + resursas, +varikio galia, +dinamiskumas, +komfortas. Gal yra atliktu laboratoriniu tyrimu rezultatai? Gamykla turi ir savo laboratorija, taigi su visais gaminamais produktais atliekami tyrimai. Koks yra svarbiausias aukstos kokybes dyzelinio kuro rodiklis? Yra eile parametru nusakanciu kokybe, be to dar ir sezoniskumas. Tik vienu parametru vargu ar galima vertinti ar kuras kokybiskas ar ne. Taipogi butu labai gerai jeigu salia komentaro butu galima prideti Jusu nuotrauka Tai sugadintu jusu triusa.

Kaip suprantu be LR modelio dalyvauti draudziama?

Mitsububai jeigu skaitei ir zinau nuo 2004 metu AYC o BMW tik kopijuoja. Del Hondos negirdejau, nebent tu lygini su elektroniniu simuliavimu.

Dyzelines versijos yra surinktos GRACE Austrijoje esanciame fabrike. Benzinai renkami kazkur prie Meksikos. As ne nacionalistas, bet man labiau patinka ordnungas negu manjana

Man buvo taip: atsirado mikro skylute kuro filtro kelme ir ryte likdavo tuscias filtras ir netgi obratke. Pakeiciau ir viskas.

Negali nesiputodamas neatsakyti i pacio sukurta fleima? Jeigu esi alergiskas mano asmeniui tai susilaikyk nuo bereikalingu gincu, nebers pagaugais. Po stalu nieko nera! Neieskok, faktai ant stalo gulejo. Zmogus paklause ka kiti mano apie FJ, o TU parini kad jis (FJus) tau yra soroka As sakau, kad jame yra Runeryje montuojami agregatai, o TU leidi putas ir sakai kad TAU FJ tai soroka nors pjauk tave su benzininiu pjuklu As sakau kad daiktas skirtas amerikos rinkoje gyvenantiems tupiems amerikonams, o Tau vaidenasi izeidimai Bandziau patarti ir pasidalinti ziniomis su cia besilankanciais visureigininkais bet matyt primyniau Tavo ambicijas nes nera protingesniu siame forume uz ADMINISTRUOJANTI DRAKONA. ŠLOVĖ DRAKONUI! ŠLOVĖ DRAKONUI! ŠLOVĖ DRAKONUI! Dabar geriau

Miroslavai, as Tau faktus ant stalo padejau, o Tu nustebes atsakai, kad po stalu nieko nera

Sutinku su vienu dalyku, kad Runeris dar eina, ir jo dar nerado kuo pakeisti. :oops: :oops: :oops: Bet, kad Miroslavas skaityti ismoko, nesutinku.